Socialinė ir akademinė segregacija naujųjų ES narių švietimo sistemose
Straipsniai
Dovilė Stumbrienė
Vilnius University, Lithuania
Audronė Jakaitienė
Vilnius University, Lithuania
Rimantas Želvys
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2019-09-16
https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.8
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

PISA
švietimo modeliai
akademinė segregacija
socialinė segregacija
hierarchinė regresija

Kaip cituoti

Stumbrienė D., Jakaitienė A., & Želvys R. (2019). Socialinė ir akademinė segregacija naujųjų ES narių švietimo sistemose. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 19, 8-25. https://doi.org/10.15388/STEPP.2019.8

Santrauka

Straipsnyje atlikta lyginamoji ES šalių švietimo sistemų analizė iš socioekonominės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant naujosioms ES narėms. Analizuojama mokslinė problema: ar posocialistinės šalys socialinės ir akademinės segregacijos prasme juda link skirtingų švietimo „režimų“, ar artėja prie skandinaviškojo, kontinentinio arba anglosaksiškojo modelių? Analizei panaudota hierarchinė regresinė PISA 2015 duomenų analizė. Rezultatai parodė, kad posocialistinės ES narės akademinės ir socialinės segregacijos prasme nesudaro atskiro švietimo „režimo“. Vienintelis rodiklis, kur posocialistinės šalys atrodo daugmaž panašiai, yra SEKS indeksas. Galima išskirti dvi posocialistinių šalių grupes. Vienoje (Vengrija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) vyrauja skirtumai tarp mokyklų, kitoje (Lenkija, Latvija ir Estija) – mokyklų viduje. Analizuojant moksleivių ir bendraamžių socioekonominio statuso įtaką akademiniams pasiekimams, skirtumai nėra tokie ryškūs. Slovėnijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje bendraamžių įtaka yra didesnė už vidutinę, o Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Rumunijoje – mažesnė už vidutinę. Tyrimo rezultatai patvirtina kitų autorių prielaidą, kad, jeigu konvergencija tarp šalių iš tiesų vyksta, pereinamasis laikotarpis yra ilgesnis, negu buvo manyta.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai