Lietuvai susidūrus su išorinėmis grėsmėmis, asmeninių socialinių paslaugų sistema turi prisitaikyti prie poreikio keisti paslaugų turinį ir įsileisti naujus socialinių paslaugų teikėjus, taigi valdyti veiklos ribas tarp formaliai teikiamų socialinių paslaugų ir kitų pagalbą teikiančių asmenų bei organizacijų. Straipsnio tikslas – apibrėžti ribų ir ribų valdymo sampratą bei atskleisti, kaip skirtingų socialinių erdvių veikėjai – formalių (institucionalizuotų) socialinių paslaugų teikėjai bei neformalią (neinstitucionalizuotą) socialinę pagalbą teikiantys asmenys – valdo savo veiklos ribas. Tyrime dalyvavo formalūs socialinių paslaugų teikėjai (8 fokus grupės) ir neformalūs pagalbos teikėjai, veikiantys skirtingo dydžio savivaldybėse (10 interviu). Tyrimas atskleidė, kad krizės paskatina skirtingų socialinių paslaugų teikėjų veiklos ribų kaitą, atveria naujų veiklos galimybių. Šioje takioje iššūkių ir paieškų, kaip juos atliepti, fazėje formuojasi naujų pagalbos formų kontūrai. Krizių patirties refleksija leidžia konstruoti projekcijas ateityje kilsiančioms grėsmėms valdyti.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.