Sektų problema

Santrauka

Šiuolaikinės visuomenės susiduria su tariamų religinių bendruomenių sukuriamomis problemomis. Šios tariamos religinės bendruomenės iš tiesų žmones apiplėšia, padaro juos neveiksnius, įteigia jiems savo ideologiją, o kartais net pastumia į kolektyvinę savižudybę. Kaip valstybei apibrėžti tokių nusikaltimų pirmines stadijas, jas patikrinti, o po to ir suvaldyti? Dažniausiai tokios religinės bendruomenės yra įvardinamos kaip sektomis. Tačiau kaip apibrėžti „sektą“ gali valstybė, neįsiveldama į beprasmį dogmatikų ginčą ir neverčiama visuomet laukti tol, kol išaiškinami akivaizdūs nusikaltimai? Kokių prevencinių priemonių ji gali imtis? Straipsnyje siūlome pagrindžiamą sociologinį „sektos“ apibrėžimą, kuriuo remdamasi valstybė ir jos agentūros nusikalstamą veiklą galėtų atskleisti pačioje užuomazgoje ir ištirti. Siūlome organizacijos priskyrimą „sektoms“ vertinti pagal tai kiek ji yra humaniška. Paskaitę visokiausių pranešimų apie religinių, politinių, taip pat kultūros organizacijų vidaus gyvenimą, sudarėme nedidelį organizacijos humaniškumo vertinimo kriterijų sąrašą, kuris apima septynis galimų klausimų blokus. Atsakymus galima įvertinti balais. Gauti duomenys leidžia atsakyti į visą eilę svarbių klausimų ir iš esmės pakoreguoti visuomenės kursą humaniškumo linkme, nes kurioje gi organizacijoje, partijoje, bažnyčioje ar šeimoje, sąžiningai ją tyrinėdami, nerastume nehumaniškų, sektantiškų tendencijų.