Račkelienė, A. (2006). Socialinės globos Lietuvoje istoriniai aspektai. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 3, 75-87. https://doi.org/10.15388/STEPP.2006.3.8577
Straipsnyje istoriniu požiūriu atskleidžiama socialinės globos raida ir bendros Bažnyčios, visuomenės ir valstybės pastangos, sprendžiant socialines problemas Lietuvoje. Tiriamas laikotarpis apima socialinės globos Lietuvoje istoriją iki 1940 metų. Darbe naudojamo dokumentų ir mokslinės literatūros analizės metodai. Analizės rezultatų pagrindu autorė teigia, kad socialinės globos Lietuvoje pradžia siekia XVI amžiaus pirmąją pusę. Globoti pirmiausia pradėjo vienuolynų brolijos, o špitolių, prieglaudų bei labdaringų draugijų steigimą inicijavo aukštuomenės, dvasininkijos bei išsilavinę visuomenės veikėjai. Iki carinės Rusijos okupacijos visose vaikų prieglaudose jų ugdymas vyko katalikiška dvasia, o vėliau šios įstaigos vykdė rusų valstybinius interesus. Po spaudos atgavimo visuomeninių organizacijų skaičius bei veikla įgavo platų užmojį. Daugelis visuomeninių ir religinių draugijų jungėsi į sąjungas ir savo veiklą plėtojo visoje Lietuvos teritorijoje. Žymiausios iš jų buvo dvi: Lietuvos Motinoms ir Vaikams globoti organizacijų sąjunga bei Lietuvos katalikių moterų draugija, vėliau - Caritas sąjunga. Pradedant XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu buvo keliamas klausimas dėl socialinio darbo mokyklos steigimo ir socialinių darbuotojų profesionalaus rengimo.
