Patarimai žurnalo STEPP: Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika lietuviškų straipsnių autoriams

Keli svarbūs autoriams žinotini   dalykai

Citatos. Jos rašomos su kabutėmis. (Kai citatos išskiriamos šriftu ar kitokiu grafiniu būdu, kabutės gali būti nerašomos.). Citatų teksto praleidimo ženklas yra <...>. Straipsnio autoriaus intarpai į cituojamą tekstą rašomi laužtiniuose skliaustuose, prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pvz.: [pažymėta mano, – D. P.].

Kabutės. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Lietuviškas kabutes galima surinkti klaviatūros kodu: atidaromosios kabutės – Alt + 0132, o uždaromosios kabutės – Alt + 0147. Apostrofas – Alt + 0146.

Įsimintina šių žodžių rašyba: biblinis, pensinis (ne -ijinis), archaizmas, bet archajinis (-ė), archajiškumas; diferenciacija, bet diferencijavimas; ekslibrisas; plagiatas fotodokumentai; įvykių sūkurys; įgristi, įgrysta; įlįsti, tįsti, tįsta, tįso; kompetentingas; kontroversija, kontroversiškas (-a); licencija; nuogąstavimai; nuosmukis; paplitimo mastas.

Ženklai sakinio gale. Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždarąsias kabutes, pvz.: Kaimo žmonės sakydavo; „Kokia miela ir paklusni toji Gretutė.“ Mama piktai paklausė manęs: „Kur buvai?“ Lengva paskyti: „Imk ir padaryk...“

Brūkšnys ir brūkšnelis. Tai yra skirtingi ženklai. Brūkšnys rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų ir reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz., p. 23–29, 2000–2020 m., XX a. 8–9 dešimtmečiai, treji–ketveri metai. Brūkšnį galima surinkti klaviatūros kodu Alt + 0150. O brūkšnelis rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: politinė-socialinė santvarka,  paskaita-koncertas, mokslinė-praktinė konferencija.

Svetimvardžiai. Originalūs asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės, pvz.: Krzysztofo Migońio straipsnis; Engelberto Plassmanno indėlis; Friedricho Nietzsche’ės teorija, Johanno Goethe’es kūryba.

Pagrindinės taisyklės: 1) prie autentiškų vyriškosios giminės asmenvardžių formų, kurios baigiasi kietuoju priebalsiu, pridedamos galūnės -as, -is, kartais  -ius (pvz.: Kierkegaardas, Heidegerris, Gombrowiczius); 2) kai nelietuviškas asmenvardis baigiasi netariame balse e arba netariama priebalse, prieš pridedamas galūnes rašytinas  apostrofas (pvz.: Gilles’is Deleuze’as, Jeanas Baudrillard’as). Išsamias asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/gramatinimas

Nelietuviški posakiai. Neadaptuoti kitų kalbų žodžiai arba žodžių junginiai tekste rašomi kursyvu, pvz.: a priori, artes liberales, tabula rasa, de visu, magnus opus, inter alia.

Skaičių rašymas. Amžiai nurodomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pavyzdžiui, XVIII a., XIX–XX a. Metai nurodomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pavyzdžiui, 1579 m., 2005–2010 m. Kai metai pateikiami skliausteliuose prie leidinių pavadinimų ar autorių pavardžių, santrumpa m. nerašoma, pvz., Tuštybės mugė (1847), Bronius Krivickas (1919–1952). Prie romėniškų skaitmenų galūnės nepridedamos, pavyzdžiui, knygos V dalyje, o ne V-ojoje dalyje. Prie arabiškų skaitmenų, kurie žymi daiktų eilę, gali būti dedamos galūnės, pvz.: 3- iasis, - ioji; 5-as, -a. Daugiaženklį skaičių skirstant klasėmis, tarp klasių paliekamas tarpelis, pvz., 56 689.

Tarpai. Tarpai paliekami tarp dviejų sutrumpinimų (pvz., t. y., t. t.), tarp vardo pirmos raidės ir pavardės (pvz., T. Mannas), tarp dviejų inicialų (pvz., J. S. Millis).

Daugiau kalbos patarimų galite rasti http://www.vlkk.lt/konsultacijos.