Santrauka
Tautinės mokyklos koncepcijoje ir koncepciją aiškinančiuose raštuose daug kalbama apie mokymo integraciją. Ši sąvoka, nors ir skamba naujai, nėra nauja. Straipsnyje apžvelgiamas J. Laužiko rankraštyje likęs veikalas „Švietimo integracijos pagrindai”, parašytas 1943 m. kaip habilitacinis darbas profesoriaus vardui gauti. Tai teorinis darbas, jaunosios kartos ugdymo problemą gvildenantis tautos, visuomenės, kultūros, taip pat ir žmogiškosios prigimties, fone. J. Laužikas su nerimu akcentavo kultūros diferenciacijos procesą, neišvengiamai palietusį ir mokyklą. Jo nuomone, diferenciacija, racionalumas, griežtos normos „mokyklą padaro savotiška prokrusto lova”, kurioje sužalojama vientisa asmenybė. Siekiant išugdyti vientisą asmenybę ir visuomenę, būtina švietimo integracija, apimanti visus švietimo momentus: švietimo struktūrą ir švietimo procesą. Spręsdamas švietimo integracijos problemą, J. Laužikas rėmėsi pažangiausiomis to meto teorijomis ir paradigmomis: vokiečių kultūrine pedagogika (Kerschensteineris, Petersenas ir kt.), anglosaksų integralia pedagogika (Dewey, Kilpatrickas ir kt. ), taip pat bihevioristine psichologija (Torndaikas, Watsonas ir kt.), antropologine ir egzistencine filosofija.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai