Santrauka
Sparčiai besikeičiančios socialinės sąlygos ir technologinė plėtra formuoja viešojo sektoriaus valdymo modernizavimo poreikį ir inovatyvių valdymo elementų diegimą, ypač piliečių įtraukimo ir dalyvavimo priimant viešuosius sprendimus, bendradarbiavimo ir kitose srityse. Norint įgyvendinti šiuos valdymo pokyčius, būtinas visuomenės potencialas (žmogiškasis kapitalas), gebantis dalyvauti naujojo viešojo valdymo procesuose. Pažymėtina, kad pastaruoju metu daug dėmesio skiriama žinių visuomenei, apimančiai naujų žinių kūrimą, pritaikymą ir sklaidą, tačiau, norint įgyvendinti naujojo viešojo valdymo principus, būtinas platesnis visuomenės bruožų kontekstas, kurį atspindi sumanios visuomenės koncepcija, siejanti žinių ir pilietinę visuomenę, išryškinanti socialinio ir intelektinio kapitalų, dalyvavimo ir bendradarbiavimo svarbą. Siekiant visuomenę įgalinti, būtina išgryninti dominuojančius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nustatyti tokios visuomenės charakteristikas. Tam pasiekti išsikeltas tikslas – išskirti sumanios visuomenės bruožus viešojo valdymo modernizavimo kontekste; numatyti uždaviniai: išnagrinėjus viešojo valdymo raidą ir prielaidas sumaniai visuomenei suformuoti, apžvelgti visuomenės bruožus, būtinus realizuojant naujojo viešojo valdymo principus, bei išnagrinėti tinklaveiką kaip sumanios visuomenės formavimosi elementą.
Straipsnyje, naudojant lyginamojo istorinio, literatūros mokslinės analizės, duomenų sisteminimo tyrimų metodus, nustatyta naujojo viešojo valdymo ir sumanios visuomenės sąveika per tinklaveiką. Ši sąveika padeda išgryninti sumanios visuomenės bruožus ir apibrėžti pagrindinius visuomenės įgalinimo principus, apimančius nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą, bendro tikslo siekimą, efektyvumą, informacijos prieinamumą, dalyvavimą, pilietiškumą, technologinį potencialą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Virginija Garbaliauskienė,
Elipsinių kreivių L funkcijų universalumo teoremos apibendrinimai
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Loreta Venslavičienė,
Formalųjį švietimą papildančio muzikinio ugdymo proceso kokybės tobulinimas taikant savivaldų mokymąsi: atvejo analizė
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Leonidas Sakalauskas,
Ingrida Vaičiulytė,
Daugiamačio α-stabiliojo dėsnio parametrų vertinimas didžiausio tikėtinumo metodu
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Vaidotas Kanišauskas,
Auksė Petrauskytė,
Dovilė Petrauskytė-Caronkienė,
Daugiavariančio išplėstinio atstatymo proceso didžiųjų skaičių dėsnis
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 2 Nr. 44 (2015)
-
Ieva Šauklė,
Euritmijos pratimų taikymas ugdant mokinių ritmo pajautą muzikos pamokose: veiklos tyrimas 7 klasėje
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Ana Ušpurienė,
Leonidas Sakalauskas,
Dviejų etapų stochastinio tiesinio programavimo uždavinio agregavimo tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 1 Nr. 45 (2016)
-
Marius Šinkūnas,
Vibraharp: perkusinio-klavišinio instrumento klaviatūros dėklas ir jo naudojimo būdas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Emilija Valujavičiūtė,
Daugiaklasių duomenų klasifikavimo metodų tyrimas
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Vaidotas Kanišauskas,
Adomas Raudonis,
Alkoholio vartojimo ribojimų įtaka negatyviems eismo įvykiams Lietuvos magistraliniuose keliuose
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai
-
Diana Strakšienė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Jaunųjų mokslininkų darbai : T 52 Nr. 2 (2022): Jaunųjų mokslininkų darbai