Santykinė lingvostatistinių duomenų analizė rodo, kad poslinkiai senosios prancūzų kalbos vardažodžio struktūroje buvo žymūs jau 12 a. (lentelės 7 ir 8) Normandijoje ir anglo-normandiškose srityse. Vardažodžio sistemos raida pasirodo žymiai lėtesnė centrinėse, šiaurinėse ir šiaurės rytinėse srityse, kur šie poslinkiai darosi žymūs tik 14 a. Tokiu būdu lingvostatistiniai duomenys leidžia tvirtinti, kad linksniavimo sistemos subyrėjimas senojoje prancūzų kalboje, prasidėjęs 12 a. vakaruose, ėjo šiaurės rytų kryptimi ir 14 a. pasidarė akivaizdžiu faktu. Gramatiniu požiūriu vardažodžio sistemos raida senojoje prancūzų, kaip ir senojoje provansalų kalboje reiškia visišką linksnių galūnių išnykimą, kurį veikė vis didesnis žodžių tvarkos sustingimas sakinyje.