Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės šalutinio pažyminio sakinio kvantitatyvinės charakteristikos, bandoma apžvelgti bendras šio sakinio vystymosi tendencijas. Naudojant simtomatinę statistiką, šalutinis pažyminio sakinys tyrinėjamas dviejų sinchroninių pjūvių (XVIII–XIX a.–XX a. antroji pusė) romanuose, atsižvelgiant į šalutinio sakinio semantinį-sintaksinį tipą, formą, įvairius pažymimųjų žodžių tipus.