Apie ekvivalentiškumo laipsnio nustatymą remiantis leksinio lauko „Aukštuma“ analize

Santrauka

Vienas svarbiausių leksikologijos, leksikografijos ir vertimo mokslo iki šiol aiškiai neatsakytų klausimų – atitikmenų santykio tarp dviejų leksinių vienetų nustatymas dviejose gretinamose kalbose. Dauguma leksikologų, gretinančių dvi ar daugiau kalbų, skiria visiškus, dalinius atitikmenis arba kalba apie ekvivalentiškumo nebuvimą. Vis dėlto praktikoje egzistuoja tik dalinis dviejų gretinamų kalbų leksemų atitikimo santykis arba procentas. Tačiau jei mokslinėje diskusijoje būtų vartojama tik dalinio atitikimo santykio sąvoka, kiltų dar daugiau sumaišties – dalinio atitikimo santykis tarp dviejų gretinamų leksinių vienetų apimtų platų spektrą nuo 1 iki 99 procentų. Todėl šiame straipsnyje mokslinei diskusijai pateikiama matematinė formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti atitikimo santykį tarp vieno leksinio lauko leksemų dviejose kalbose. Straipsnyje pirmiausia bendrais bruožais pateikiama leksinio lauko „Aukštuma“ semantinė analizė lietuvių ir vokiečių kalbose, kuri ir yra siūlomos formulės pagrindas: nagrinėjant leksinį lauką „Aukštuma“ pasitelkiamas vokiečių kalbininkų Helmuto Hennes ir Herberto Ernsto Wiegando pateiktas siūlymas, leksines reikšmes aprašyti onomasiologiniu, onomasiologiniu-semasiologiniu ir semasiologiniu metodais; šis siūlymas vėliau papildomas gretinamuoju (vienoje lentelėje schematiškai vienu metu gretinamos dviejų kalbų leksemos), prototipų semantikos (į dviejų kalbų leksemų gretinimo lentelę įtraukiami informantų apklausos rezultatai) ir tekstynų (lentelėje pateikiamas nagrinėjamų leksemų pavartojimo skaičius lietuvių ir vokiečių kalbos tekstynuose) aspektais. Antroje straipsnio dalyje pateikiama matematinė formulė, pagal kurią apskaičiuojamas dviejų gretinamų leksemų atitikimo santykis. Paskutinėje straipsnio dalyje pasiūlyta formulė iliustruojama išsamia leksemų kalva ir Hügel ‘kalva’ analize, pateikiami apibendrinimai ir išvados.