Santrauka
Straipsnyje konstatuojama, kad jau daugiau nei 25 metus vokiškai kalbančių šalių mokslinėje literatūroje nėra išsamios studijos, skirtos gretinamosios leksikologijos problemoms ir ši disciplina iki šiol susiduria su daugeliu neatsakytų klausimų. Vieni jų – sąvoka ir praktikoje taikomi metodai. Todėl pirmoje straipsnio dalyje mokslinei diskusijai pateikiama „koliatyvinės“ leksikologijos sąvoka; antrojoje aptariami sinchroninių lyginamųjų tyrimų metodai. Konstatavus, kad aprašant leksines reikšmes svarbūs tiek prototipų, tiek komponentinės semantikos metodai, siūloma juos derinti tarpusavyje ir į gretinamuosius leksikologinius tyrimus įtraukti kolokacijų analizę bei remtis tekstynais. Trečioje straipsnio dalyje aprašyta metodika iliustruojama leksinio lauko „Žemuma“ analize lietuvių ir vokiečių kalbose. Apibendrinant rezultatus aiškėja, kad pasiūlyta metodika yra galima ir naudinga tiek gretinamosios leksikologijos, tiek leksikografijos mokslui, tiek mokant(is) užsienio kalbų ir prieinama išvada, jog atlikus išsamius gretinamuosius semantinius tyrimus neįmanoma nustatyti šimtaprocentinių originalo kalbos leksemų atitikmenų vertimo kalboje, todėl patariama išsamiau diskutuoti dalinių atitikmenų klausimais.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Daumantas Katinas,
Apie kontrastyvinės leksikologijos metodiką, remiantis makrolauko Žemuma analize lietuvių ir vokiečių kalbose
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Daumantas Katinas,
Gretinamoji leksikologija ir dviejų kalbų leksikografija: viena kitoje, viena šalia kitos, viena kitai?
,
Kalbotyra: T 60 (2009): Kalbotyra
-
Daumantas Katinas,
Apie ekvivalentiškumo laipsnio nustatymą remiantis leksinio lauko „Aukštuma“ analize
,
Kalbotyra: T 65 (2013): Kalbotyra
-
Daumantas Katinas,
Takoskyra tarp gretinamosios leksikologijos ir vertimo mokslo
,
Kalbotyra: T 58 (2008): Kalbotyra