Skelbimai

Kvietimas teikti straipsnius teminiam „Knygotyros“ tomui

„Knygotyra“ yra recenzuojamas atvirosios prieigos tarptautinis mokslinis žurnalas nepertraukiamai leidžiamas nuo 1961 metų, skirtas tarpdisciplininiams knygos ir kitų dokumentinių medijų, taip pat ir skaitmeninių, tyrimams. Žurnalo tematika apima knygos mokslų teoriją ir metodologiją, knygos istoriją, istoriografiją ir šaltiniotyrą, tradicinės ir skaitmeninės leidybos, medijų raštingumo ir skaitymo, knygos meno, bibliofilijos, knygos paveldo tyrimus, knygos sociologiją, taip pat artimas knygotyrai giminingų humanitarinių ir socialinių mokslų šakas (epigrafiką, kodikologiją, bibliotekų ir bibliotekininkystės istoriją, bibliografiją, archyvistiką, dokumentotyrą ir kt.). „Knygotyroje“ skelbiami originalūs moksliniai straipsniai (publikuojami pirmą kartą), mokslinės istorinių šaltinių publikacijos, analitinės knygų recenzijos, knygotyrai aktualių įvykių kronika. Nuo 2018 m. „Knygotyra“ yra indeksuojama „Elsevier Scopus“ duomenų bazėje.

2024 m. specialus „Knygotyros“ tomas yra skiriamas periodinės spaudos lietuvių kalba 200-osioms metinėms paminėti. Žurnalas bus išleistas spausdintu formatu ir taip pat bus skelbiamas internete kaip atvirosios prieigos mokslinis žurnalas.

Rengiamo tomo problematika

Periodinė spauda, kaip masinės komunikacijos priemonė, atspindi kolektyvinį santykį su visuomene. Tai ketvirtoji valdžia, kuri valdo žmoniją be įstatymų ir bausmių, nešdama atsakomybę skaitytojui ir valstybei. Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europos regionai į periodinės spaudos epochą įžengė skirtingu laiku XVII a. vid. – XIX a. pr., bet visi siekė moderniai prisitaikyti prie kintančių laiko sąlygų. Periodikos pirmtakas lietuvių kalba „Nusidavimai Dievo karalystėje“, pasirodęs 1823 m. Tilžėje (Mažoji Lietuva, Prūsijos karalystė), buvo šio dėsningo informacijos ir komunikacijos plėtros bei kaitos proceso dalis. Jo ištakos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės tęstiniuose leidiniuose ir kalendoriuose. Su kiekviena diena pasaulinės spaudos apimtys didėjo, plėtėsi ir Lietuvos periodikos repertuaras (1760 m. Vilniuje išėjo pirmasis laikraštis lenkų, 1802 m. – prancūzų, 1810 m. – vokiečių, 1841 m. –  hebrajų, 1862 m. – baltarusių kalbomis). Keitėsi ir visuomenės, pasinerdamos į įvairialypę informacinę būtį, spauda tapo modernaus žmogaus įvaizdžio dalimi. Periodinė spauda skaitmeniniame amžiuje transformavosi, atsirado naujų leidybos būdų, informacijos pateikimo formų ir formatų. Pirmasis periodinis skaitmeninis leidinys Lietuvoje pradėjo eiti 1998 m., dabar jų turime šimtus. Konferencija skiriama lietuviškosios periodinės spaudos 200 metų sukakčiai paminėti ir aptarti periodinių leidinių istorinės kaitos ir jų paveldo tyrimus, šiandienos periodikos leidybos ir sklaidos savitumus, išryškinti svarbiausius šiuolaikinės periodinės spaudos leidybos pokyčius, su kuriais susiduria Baltijos regiono ir kitų šalių tinklaveikos visuomenės.

Lietuvos ir užsienio tyrėjai kviečiami teikti mokslo tiriamuosius straipsnius šiomis temomis:

• Periodikos tyrimų teorinės prieigos. Periodinio, tęstinio, serialinio leidinio sampratos kaita. Periodikos tyrimų metodologija ir šaltiniai. Kritinė komunikacijos ir informacijos, knygotyros, šaltiniotyros, tarpdalykinė perspektyva. Periodikos bibliografinių šaltinių bazės formavimas ir šiandienos būklė.

• Periodinių leidinių istorija, istoriografija ir bibliografinių šaltinių ištekliai. Periodikos pirmtakai (kalendoriai, rankraštiniai laikraščiai, disertacijų tezės, silva rerum) ir repertuaro kaita XVI–XIX a. Tautinio atgimimo epochos periodika. Periodinės spaudos istorijos atradimai, keičiantys supratimą apie epochą, reikšmingus spaudos įvykius ir kt. Sintetiniai periodikos istorijos ir bibliografijos tyrimų rezultatai.

• Periodikos paveldas, jo komunikacija. skaitmeninimas ir tyrimai. Periodikos ir tęstinių leidinių istoriniai rinkiniai (kolekcijos), jų raida ir sudėtis. Periodinių leidinių paveldo žanrai, meninis apipavidalinimas. Specializuoti periodinių leidinių paveldo skaitmeniniai ištekliai, jų kūrimas ir naudojimas. Technologiniai ir metodologiniai dokumentinio paveldo skaitmeninimo klausimai. Spaudos tyrimų reikšmė skaitmeninimo procesams.

• Duomenų analitika periodikos tyrimuose. Duomenų samprata ir specifika periodikos leidyboje. Periodikos duomenų turinio analizės galimybės ir patirtys.

• Periodika ir visuomenės grupės. Periodikos tyrimai iš etninės, konfesinės, regioninės, nacionalinės, lokalinės tapatybės ar paskirties adresato analizės perspektyvų. Sovietmečio nelegalioji spauda. Išeivijos periodiniai leidiniai. Tautinių mažumų leidiniai. Periodikos vartotojai (skaitytojai).

• Periodinių leidinių rinka.Valstybės ir verslo interesai formuojant periodinės spaudos rinką, užtikrinant prieigą prie įvairių žanrų ir paskirties spaudos. Tarptautiškumo, nacionalumo ir regioniškumo dimensijos.

• Periodika ir skaitmeninė leidyba.Skaitmeninio periodinės spaudos turinio atsiradimas, leidybos procesų valdymo skaitmenizacija, naujieji leidybos verslo modeliai

Svarbios datos

Apie ketinimą teikti straipsnį rengiamam tomui prašytume informuoti iki 2023 m. lapkričio 30 d. Straipsnių tekstų lauktume iki 2024 m. sausio 10 d.

 „Knygotyros“ žurnale straipsniai publikuojami lietuvių ir anglų kalbomis. Daugiau reikalavimų pateikiama „Nurodymuose autoriams“ Knygotyros interneto svetainėje (https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/about/submissions).

Kontaktai

Vyriausioji redaktorė prof. dr. Aušra Navickienė ausra.navickiene@kf.vu.lt
Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja prof. dr. Elena Macevičiūtė elena.maceviciute@gmail.com
Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas prof. habil. dr. Domas Kaunas domas.kaunas@kf.vu.lt
Atsakingasis sekretorius dr. Kšištof Tolkačevski ksistof.tolkacevski@kf.vu.lt
Daugiau apie „Knygotyros“ žurnalą skaitykite: https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra