Pastatas Vilniuje, pažymėtas šeštuoju numeriu Strašūno gatvės pradžioje (dabar Žemaitijos g. 4), nuo XX a. pradžios buvo vienas iš kultūros židinių daugiakultūriame mieste. „Meficei Haskala“ bibliotekos, vėliau pervadintos 5-ąja viešąja valstybine Vilniaus miesto biblioteka, o nacių okupacijos metais – Vilniaus geto biblioteka, įkūrimas ir aktyvi veikla buvo svarbus indėlis į Vilniaus ir jo gyventojų istorijos, kultūros ir tapatybės raidą. Ne pastato architektūra, o įvairiopos veiklos gausa ir unikalumas iki šių dienų išlieka tuo „genius urbis“, kuris suteikia griūvančiam pastatui ne tik regioninės reikšmės paveldo objekto statusą, bet ir poreikį netolimoje ateityje tapti atminties institucija, tiesiančia tiltus naujajai kartai. Straipsnyje nagrinėjama šios bibliotekos veikla ir svarba žydų bendruomenei, įtaka atminties formavimui.