APIE KNYGOTYROS ISTORIJOS TYRIMŲ POREIKĮ IR NAUDĄ: MOKSLOTYRINĖS ANALIZĖS BANDYMAS (RUSŲ K.)
Instytut Informacji Naukowej i Bibliotekoznawstwa
Pl. Uniwersytecki 9/13, 50-137 Wrocław, Polska
E-mail: krzysztof.migon@ibi.uni.wroc.pl
Šiandien mokslo istorija yra vienas iš svarbesnių istorijos mokslų. Greta bendrosios mokslo istorijos, atskirų mokslo sričių istorijų ar istorijos, kaip mokslotyros dalies, intensyviai plėtojamos atskirų mokslinių disciplinų istorijos studijos. Jos turi ne vien pažintinę reikšmę – žinios apie tam tikros disciplinos raidą yra būtina sudedamoji šiuolaikinės tyrimų bazės dalis bei praktinio panaudojimo elementas.
Knygotyros istorija atskira bibliologinių tyrimų sritimi tapo nuo XX amžiaus vidurio, kai ilgainiui išsigrynino įvairūs tyrimų būdai ir istorinės faktografijos pateiktis. Gausioje daugiakalbėje šios rūšies literatūroje vyrauja įvairiopi tyrimai: biografiniai (bibliologijos klasikai), instituciniai ir probleminiai. Sintetinių veikalų, kurie būtų svarbūs tautiniu (valstybiniu) ir pasauliniu mastu, yra palyginti mažai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios bibliologijos istorijos lauko tyrinėjimų problemos, telkiant dėmesį į Vidurio ir Rytų Europos šalis. Pateikiamas knygotyros modelio („idealiosios“, siekiamos konstrukcijos) siūlymas ir būsimo sintetinio darbo „Pasaulinės bibliologijos istorija“ turinys. Jame turėtų būti nagrinėjamos šios problemos: knygų pasaulio situacija kaip knygotyrinės minties raidos pagrindas, bibliologijos vieta tarp kitų mokslų, požiūriai į knygotyros objektą ir tyrimų sritį, mokslo apie knygą pažintinės kompetencijos, sąvokos ir terminija, pagrindinės tyrimų kategorijos, bibliologijos mokslo mokyklos, mokslininkai, institucijos ir mokslo organizavimas, bibliologinių žinių šaltiniai ir tyrimų metodai, knygotyrinės literatūros sistema ir tipologija.