Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos atvirosios prieigos plėtrai: nesant komercinės mokslinių publikacijų leidybos kai kurie moksliniai žurnalai jau 1999 m. buvo laisvai prieinami internete. „Žaliajai“ atvirajai prieigai pamatą padėjo eLABa, 2011 m. pradėjusi veikti kaip nacionalinė mokslinės informacijos talpykla. Šiuo metu Lietuvoje iš viso palaikoma 13 mokslinės informacijos talpyklų, priimami ir atnaujinami įvairūs su atvirosios prieigos įgyvendinimu šalyje susiję teisės aktai. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti, kaip Lietuvoje plėtojama „žalioji“ atviroji prieiga infrastruktūros, reglamentavimo ir jo įgyvendinimo požiūriais. Taikant dokumentų analizės tyrimo metodą analizuoti tarptautiniai, nacionaliniai ir instituciniai atvirosios prieigos įgyvendinimą reglamentuojantys dokumentai. Ši analizė parodė, kad Lietuvoje yra susiformavusi mokslinės informacijos talpyklų plėtrai palanki, atitinkanti tarptautinių atvirąją prieigą reglamentuojančių dokumentų nuostatas teisinė aplinka. Analizuotuose dokumentuose Lietuvos mokslinių publikacijų autoriams yra keliamas reikalavimas recenzuotas mokslines publikacijas per nustatytą laikotarpį pateikti eLABa ar kitai nurodytai talpyklai. Šis reikalavimas, kaip parodė nacionalinės talpyklos eLABa, apimančios 50 Lietuvos mokslo institucijų, statistinių rodiklių analizė, yra įvykdomas labai nedidele apimtimi. 2019 m. pabaigoje iš visų mokslinių publikacijų, kurių metaduomenys buvo pateikti eLABa, tik 3,4 proc. buvo įkelta kaip viso teksto dokumentai. Nedidelis mokslininkų aktyvumas naudojantis institucinėmis talpyklomis kaip mokslinių publikacijų leidybos kanalu yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims būdinga problema. Analizuojant naujausius tyrimus, matyti, kad pasaulyje aktyviau mokslinės publikacijos keliamos į temines talpyklas, kuriose mokslo darbais dalijamasi su tos pačios srities mokslininkais, todėl ateityje būtų aktualu ištirti Lietuvos teminių talpyklų kūrimo ir palaikymo poreikį.