„Žalioji“ atviroji prieiga Lietuvoje
Straipsniai
Fausta Kepalienė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0002-5791-4036
Publikuota 2020-12-28
https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2020.75.64
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

atviroji prieiga
mokslinės informacijos talpyklos
mokslinių publikacijų leidyba

Kaip cituoti

Kepalienė F. (2020) „,Žalioji‘ atviroji prieiga Lietuvoje“, Knygotyra, 750, p. 141-161. doi: 10.15388/Knygotyra.2020.75.64.

Santrauka

Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos atvirosios prieigos plėtrai: nesant komercinės mokslinių publikacijų leidybos kai kurie moksliniai žurna­lai jau 1999 m. buvo laisvai prieinami internete. „Žaliajai“ atvirajai prieigai pamatą padėjo eLABa, 2011 m. pradėjusi veikti kaip nacionalinė mokslinės informacijos talpykla. Šiuo metu Lietuvoje iš viso palaikoma 13 mokslinės informacijos talpyklų, priimami ir atnaujinami įvairūs su atvirosios prieigos įgyvendinimu šalyje susiję teisės aktai. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti, kaip Lietuvoje plėtojama „žalioji“ atviroji prieiga infrastruktūros, reglamentavimo ir jo įgyvendinimo požiūriais. Taikant dokumentų analizės tyrimo metodą analizuoti tarptautiniai, nacio­naliniai ir instituciniai atvirosios prieigos įgyvendinimą reglamentuo­jantys dokumentai. Ši analizė parodė, kad Lietuvoje yra susiformavusi mokslinės informacijos talpyklų plėtrai palanki, atitinkanti tarptau­tinių atvirąją prieigą reglamentuojančių dokumentų nuostatas teisinė aplinka. Analizuotuose dokumentuose Lietuvos mokslinių publikacijų autoriams yra keliamas reikalavimas recenzuotas mokslines publikacijas per nustatytą laikotarpį pateikti eLABa ar kitai nurodytai talpyklai. Šis reikalavimas, kaip parodė nacionalinės talpyklos eLABa, apimančios 50 Lietuvos mokslo institucijų, statistinių rodiklių analizė, yra įvykdomas labai nedidele apimtimi. 2019 m. pabaigoje iš visų mokslinių publikacijų, kurių metaduomenys buvo pateikti eLABa, tik 3,4 proc. buvo įkelta kaip viso teksto dokumentai. Nedidelis mokslininkų aktyvumas naudojantis institucinėmis talpyklomis kaip mokslinių publikacijų leidybos kanalu yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims būdinga problema. Analizuojant naujausius tyrimus, matyti, kad pasaulyje aktyviau mokslinės publikaci­jos keliamos į temines talpyklas, kuriose mokslo darbais dalijamasi su tos pačios srities mokslininkais, todėl ateityje būtų aktualu ištirti Lietuvos teminių talpyklų kūrimo ir palaikymo poreikį.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.