Straipsnyje analizuojamas specifinis XIX a. dvaras, priskiriamas vadinamųjų intelektinių dvarų kategorijai – Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784–1864) Šiauriai (Gardino gubernija, nuo 1843 m. – Vilniaus gubernija). Šiame dvare buvo parašyti visi T. Narbuto darbai – tiek grožinė, tiek mokslo kūryba, taip pat žymusis veikalas „Dzieje narodu litewskiego“ (Lietuvių tautos istorija, t. 1–9, Vilnius, 1835–1841). Dvaras ilgainiui tapo savitomis istoriko dirbtuvėmis, kuriose buvo rinkinių gausi biblioteka, rankraščių ir lietuviškų artefaktų kolekcijos. Iki šiol atidesnio tyrėjų dėmesio pelnė tik T. Narbuto sukaupto knygų ir periodinių leidinių rinkinio turinys, komplektavimas, kiek mažiau – artefaktų kolekcija. Paraštėse liko istorinių dokumentų rinkinys, kuris dvarininkui-istorikui buvo ne mažiau svarbus. Tyrėjų dėmesio nesulaukė ir numizmatikos bei dailės rinkiniai. Šio straipsnio tikslas – pasitelkus tiek tyrėjų analizuotus, tiek naujus archyvinius šaltinius, kiek kitaip papasakoti apie Šiauriuose sukauptus rinkinius, plėtojant mintį, kad komplektavimas buvo labai kryptingas – kaip „privaloma“ medžiaga Lietuvos istorijai rašyti.