Viršelis kaip paratekstas: Martino Lutherio Biblia Germanicolatina Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Straipsnyje analizuojamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos 1565 m. Martino Lutherio Biblia Germanicolatina viršelis. 1565 m. Saksonijos elektoriaus Augusto (1526–1586) užsakymu Vitenberge dvidešimčia tomų buvo išspausdinta M. Lutherio išversta Biblija lotynų ir vokiečių kalbomis. Biblia Germanicolatina vėliau įvairiais rinkiniais pateko į Europos bibliotekas. Straipsnyje šios Biblijos įrišas tiriamas per parateksto teorijos prieigą. Pirmą kartą parateksto sąvoką knygotyroje 1987 m. pavartojo prancūzų literatūros teoretikas Gérard’as Genette’as. Šia sąvoka mokslininkas apibūdino objektus bei subjektus, esančius aplink tekstą, kurie yra susiję su teksto išdėstymu, šriftu, viršeliais ar net knygų reklama. Pasitelkus proveniencinį metodą, straipsnyje yra analizuojamas M. Lutherio Biblia Germanicolatina įrišas, jame vaizduojamos detalės, leidžiančios nustatyti įrišo kilmę bei viso rinkinio buvusius savininkus. Tyrimo duomenimis, kol kas yra žinomi 5 iš 20 rinkinio tomų, manoma, kad rinkinio knygos buvo įrištos skirtingu metu, o pats rinkinys galimai sudarytas vėliau. Tyrimo metu pavyko nustatyti Vitenbergo knygrišį, kurio dirbtuvėms 1564 m. buvo sukurta plokštelė įspaudui.