BALTIJOS ŠALIŲ KNYGOS RYŠIAI: LATVIŲ IR LIETUVIŲ LITERATŪROS VERTIMAI ESTIJOS KNYGŲ LEIDYBOS PRODUKCIJOJE
Institute of Information Studies, Tallinn University,
Narva maantee 25, 10120 Tallinn, Estonia
E-mail: aile@tlu.ee
Estija, Latvija ir Lietuva dažnai apibūdinamos vienu geopolitiniu bendravardikliu kaip Baltijos valstybės. Ši sąvoka siejama su Baltijos vienybės ir Baltijos tapatybės sąvokomis. Pastaroji grindžiama bendrais geografinės, istorinės, politinės ir kultūrinės patirties elementais. Šiuo metu po nepriklausomybės atgavimo Baltijos tapatybės sąvoka kartais kvestionuojama ir apibūdinama kaip sovietmečio šmėkla, fikcija, egzistuojanti tiktai Vakarų politikų protuose.
Atsižvelgiant į tokius prieštaringus argumentus straipsnyje siekiama nustatyti pagrindines šių šalių kultūros mainų plėtros tendencijas, atspindėtas knygų, verstų iš latvių ir lietuvių kalbų į estų kalbą, leidyboje. Į vertimo istoriją ir struktūrą žvelgiama per verstinių knygų pavadinimų skaičių, žanrus ir populiariausius autorius. Vertimų katalogai, sudaryti įvairių bibliografijų ir bibliografinių duomenų bazių pagrindu, tapo statistinės analizės pagrindu.
Nors pirmasis vertimas iš latvių kalbos siekia XVIII a. pabaigą, pirmoje XIX a. pusėje nepasirodė nė vieno vertimo. Vertimo veikla gerokai pagyvėjo antroje amžiaus pusėje, ypač didelio populiarumo sulaukė sentimentalus romanas Pamaldi mergelė Mai Roos, verstas iš J. Dauge Turaidas jumprava. Pirmieji vertimai iš lietuvių kalbos buvo keli apsakymai, išspausdinti XIX a. pabaigoje Estijos periodiniuose leidiniuose. 1901–1917 m. ryšiai tarp Latvijos ir Estijos intelektualų tapo aktyvesni, o drama, ypač R. Blaumanio pjesės, buvo mėgstamas žanras, nes daugybė saviveiklinio teatro trupių ieškojo naujo repertuaro. Tačiau tuo laiku nepasirodė vertimų iš lietuvių kalbos nei atskiromis knygomis, nei periodiniuose leidiniuose. Kultūriniai mainai su kaimyninėmis tautomis apsiribojo istorinėmis Baltijos provincijomis.
Kai 1918 m. visos trys Baltijos šalys tapo nepriklausomos, jos atsidūrė panašioje valstybės kūrimo situacijoje, kuri skatino bendradarbiauti. Kultūriniai ryšiai suintensyvėjo, ypač ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje. Latviškos knygos buvo bemaž nuolat verčiamos, bet pavadinimų skaičius buvo gana kuklus (40 pavad.). Leidėjai nepasitikėjo šių vertimų ekonomine sėkme. Vertimai iš lietuvių kalbos buvo skelbiami periodiniuose leidiniuose. Susidomėjimas lietuvių kultūra paplito ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje.
Bendra sovietinės okupacijos patirtis smarkiai paveikė Baltijos vienybės sąvoką. Tos pačios lemties pojūtis sustiprino ryšius tarp visų trijų Baltijos respublikų žmonių. Kultūros mainai, įskaitant vertimus iš regiono kalbų, suintensyvėjo dėl nuoširdaus domėjimosi vienas kito kultūra ir ideologinių sovietinės literatūros skatinimo sumetimų. Pirmoji knyga iš lietuvių kalbos buvo išversta 1954 metais.
Atgavus nepriklausomybę, Baltijos tapatybės jausmas susilpnėjo dėl politinės santvarkos, ekonominių sąlygų pokyčių, prieigos prie pasaulio kultūros, galimybių keliauti. Visa tai pakeitė Baltijos tautų kultūrines orientacijas. Vertimai iš latvių ir lietuvių kalbų pasirodo retai, o vertimų iš lietuvių kalbos skaičius ypač sumažėjo (16 pavadinimų per 1992–2008 m.). Tačiau reikėtų išlaikyti nusistovėjusius ryšius su Baltijos šalimis, kad būtų išsaugota įvairovė, plėtotųsi regioninė kultūrinė tapatybė ir būtų apribota globalizacija.