KNYGOS ISTORIJOS POPULIARINIMAS ESTIJOS VADOVĖLIUOSE IR PERIODINĖJE SPAUDOJE (XIX A.–1917 M.) (ANGLŲ K.)
Straipsniai
AILE MÖLDRE
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v60i0.1366
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

MÖLDRE A. (2013) „KNYGOS ISTORIJOS POPULIARINIMAS ESTIJOS VADOVĖLIUOSE IR PERIODINĖJE SPAUDOJE (XIX A.–1917 M.) (ANGLŲ K.)“, Knygotyra, 600, p. 191-211. doi: 10.15388/kn.v60i0.1366.

Santrauka

Tallinn University, Institute of Information Studies
Narva mnt 25, 10120 Tallinn, Estonia
E-mail: aile@tlu.ee

Visavertis nacionalinis mokslas Estijoje iš esmės prasidėjo dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje, susikūrus nepriklausomai Estijos valstybei. Iki to laiko intelektinis elitas daugiausia telkė dėmesį į mokslinių idėjų populiarinimą estų kalba. Tą patį galima pasakyti apie knygos istorijos tyrinėjimus, kurie irgi prasidėjo trečiajame dešimtmetyje.
Šiame straipsnyje tiriama, kaip estiškai kalbantiems gyventojams buvo pristatomos knygos istorijos žinios devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojo
amžiaus pradžioje (iki 1918 metų). Kadangi šia tema per visą nagrinėjamą laikotarpį nebuvo išleista nė vienos knygos, tyrime teko nagrinėti pavyzdžius iš vadovėlių (skirtų paprastiems skaitytojams ir istorikams) bei iš įvairiausiuose laikraščiuose ir žurnaluose publikuotų straipsnių. Vadovėlių paieška atlikta tiesioginės prieigos kataloge ESTER, o straipsniai identifikuoti remiantis Estijos literatūros muziejaus kortelių katalogu.
Siekiant nustatyti, kaip knygos istorijos tematika pristatoma estiškuose vadovėliuose ir periodiniuose leidiniuose, tyrime naudojami bibliometrijos
metodai ir teminė analizė. Pastarasis remiasi knygos tyrimo modeliu, kurį išplėtojo T. R. Adams ir N. Barker. Jis apima penkis knygos gyvenimo įvykius: tai leidyba, gamyba, platinimas, priėmimas ir išlikimas. Jų seka sudaro komunikacijos sistemą. Koduojant tekstus atsižvelgiama ir į geografinį aspektą, skiriami straipsniai apie bendrąją knygos istoriją (Gutenbergo išrasta spauda ir tolesnė knygos ir spausdinimo raida), Rusijos knygos istoriją ir Estijos knygos istoriją.
Temų, susijusių su knygos istorija, populiarinimas estų kalba prasidėjo pirmoje XIX amžiaus pusėje, bet reguliaresnis tapo antroje šio amžiaus pusėje. Jau pirmasis reguliarus laikraštis estų kalba „Marahva Näddala-Leht“ („Valstiečio savaitraštis“), leistas amžiaus pradžioje, gana plačiai rašė apie spaudos atsiradimą ir Estijos knygos istorijos pradžią. Kitas gana išsamus spausdinimo ir popieriaus gamybos aprašymas pasirodė mokslo populiarinimo žurnale „Ma-ilm ja mõnda, mis seal sees leida on“ (1849) („Pasaulis ir šis bei tas, kas jame yra“). Šis žurnalas nebuvo labai paplitęs jo leidimo metu, bet paskesniais dešimtmečiais labai išpopuliarėjo. Jis buvo plačiai naudojamas mokyklose kartu su skaitinių knygomis ir specialiais istorijos vadovėliais. Apskritai, tik trečdalyje skaitinių knygelių užsimenama apie pagrindinius knygos istorijos įvykius, nors šia tema kalbama beveik visuose istorijos vadovėliuose, išleistuose aptariamuoju laikotarpiu. Antroje XIX amžiaus pusėje tarp skaitytojų populiariausia buvo (1867–1906 metais pasirodė 16 knygos leidimų) C. R. Jakobson Kooli Lugemise raamat („Mokyklos skaitinių knyga“), kurioje buvo ir tekstas apie knygos istoriją.
Per 60 metų (1857–1917) periodinėje spaudoje šia tema pasirodžiusių tekstų skaičius buvo gana kuklus (iš viso 41: naujienų žinutės ir straipsniai). Aplinka tekstams, aptariantiems knygas, buvo palanki – XIX amžiaus pabaigoje dauguma estų buvo raštingi, ir nemažai šeimų namie turėjos kelias bent jau religinio turinio knygas. Periodinėje spaudoje knygos istoriniai aspektai reguliariau buvo aptariami nuo devintojo dešimtmečio, kai oficialioji valdžia savo politiką pasuko rusifikacijos kryptimi ir spaudai teko atsisakyti ideologinių barnių bei atkreipti dėmesį į kultūrinį švietimą. Žinutės ir straipsniai periodiniuose leidiniuose pasirodydavo sporadiškai ir buvo išsklaidyti po įvairius leidinius. Kai kurie leidiniai, pavyzdžiui, laikraščiai „Postimees ir Olevik“ bei žurnalas „Linda“, knygos istorijos reikalus nušviesdavo reguliariau. K. A. Hermann ir A. Grenzstein, atitinkamai „Postimees“ ir „Olevik“ savininkai, aktyviai dalyvavo knygų versle, rašė, redagavo ir leido įvairias publikacijas, kurios buvo spausdinamos jų spaustuvėse. Tai tikriausiai ir paskatino jų domėjimąsi šia sritimi. Periodiniai leidiniai daugiausia dėmesio skyrė Estijos knygos istorijai ir rašto sistemų istorijai.
Skaitinių knygos ir straipsniai periodiniuose leidiniuose neblogai supažindino skaitančiąją visuomenę su esminiais knygų ir rašto istorijos klausimais. Šie tekstai įnešė savo indėlį į tautinės sąmonės ir nacionalinės tapatybės formavimą. Šis periodas parengė dirvą ateinančiam vystymosi etapui, kai Estijos knygos istorija tapo nacionalinių tyrinėtojų mokslinio darbo objektu.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.