ŠV. MATAS ŠALIKELĖSE: PRANAŠUMO KUMULIACIJOS TEORIJOS IR DVIEJŲ SUOMIJOS MOKSLO DRAUGIJŲ KNYGŲ SKLAIDA PRIEŠ ANTRĄJĮ PASAULINĮ KARĄ
Department of Information Studies
and Interactive Media, Tampere University
Kanslerinrinne 1, FI-33014 Tampere, Finland
E-mail: e.johanna.lilja@uta.fi
Straipsnyje nagrinėjama tarptautinė mokslinių leidinių sklaida periferinėje valstybėje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Daugelyje tyrimų nurodoma, kad mokslinę sėkmę akumuliuoja keli žymūs mokslininkai, institucijos ar šalys, o kuklesni veikėjai lieka mokslinės bendrijos pašaliuose. Robertas Mertonas vadino šį reiškinį Mato efektu moksle. Terminas grindžiamas šv. Mato evangelija (25:29): Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Kai kurie mokslininkai traktuoja šį efektą kaip patologiją, tačiau kiti mano, kad jis yra neišvengiamas ir naudingas. Pats R. Mertonas teigė, kad Mato efektą riboja tam tikri priešingi procesai.
Šio straipsnio hipotezė sako, kad tokioje periferinėje šalyje kaip Suomija nekomercinė mokslo leidinių sklaida gali veikti kaip Mato efektą mažinanti jėga. Dėmesys telkiamas į leidinių mainus, t. y. vyraujantį to meto mokslo leidinių tarptautinės sklaidos būdą. Duomenų šaltinis – dviejų Suomijos mokslo draugijų mainų santykių dokumentai: Societas pro Fauna et Flora Fennica veikė zoologijos ir botanikos tyrimų srityje, o Suomijos antikvarų draugijos veikla apėmė archeologiją, etnologiją ir meno istoriją. Jų mainų santykiai grupuojami ir pateikiami teminiuose žemėlapiuose (1–4 pav. Juodi plotai nurodo, kad mainų iniciatorė buvo Suomijos draugija, pilki – užsienio partnerių iniciatyvos, o dryžuoti žymi nežinomus iniciatorius). Taip pat analizuojamos šių draugijų leidžiamuose žurnaluose esamos citatos, siekiant nustatyti, ar mainais gauti periodiniai leidiniai atitiko mokslininkų poreikius.
Mainų santykių teminiai žemėlapiai rodo, kad periferinė mokslo draugija galėjo sukelti tarptautinį susidomėjimą ir plačiai paskleisti savo leidinius. Tam reikėjo, kad būtų gera jos siūlomų leidinių kokybė, bet teigiamą poveikį mažos šalies perspektyvoms taip pat turėjo politinės ir ekonominės sąlygos. Pavyzdžiui, silpna Vokietijos pozicija tarpukario laikotarpiu skatino Suomijos draugijų tarptautinę tinkloveiką. Dviejų Suomijos mokslo draugijų mainų santykių medžiaga rodo, kad mainai išlygino mokslinės sėkmės konkurenciją tarp didelių ir mažų šalių ir leido sukurti ryšius su įsitvirtinusiais mokslo centrais, taip pat su naujomis draugijomis mažose ir periferinėse šalyse. Dažnai ryšiai su stipriais mokslo centrais nebuvo tokie naudingi kaip ryšiai su mažesnėmis institucijomis, sprendžiančiomis panašias problemas.