RYTŲ PRŪSIJOS LIETUVIŠKIEJI LEIDINIAI RUSIJOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKOJE
Straipsniai
NAILIA BEKŽANOVA
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v52i0.7874
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

BEKŽANOVA N. (2015). RYTŲ PRŪSIJOS LIETUVIŠKIEJI LEIDINIAI RUSIJOS MOKSLŲ AKADEMIJOS BIBLIOTEKOJE. Knygotyra, 52, 163-185. https://doi.org/10.15388/kn.v52i0.7874

Santrauka

Библиотека Российской академии наук
Биржевая линия, д. 1, 199034 Санкт-Петербург, Российская Федерация
E-mail: sbo@rasl.nw.ru

Rusijos mokslų akademijos biblioteka Sankt Peterburge turi turtingą lietuviškų leidinių rinkinį. Jis saugomas Slavų literatūros skyriuje. Didžiausias Lietuviškojo fondo sukūrimo nuopelnas priklauso Eduardui Volteriui – Sankt Peterburgo universiteto kalbotyros profesoriui, nuo 1887 metų – Rusijos mokslų akademijos bibliotekos Slavų literatūros skyriaus darbuotojui, vėliau ir vadovui. 1912 m. jis perdavė bibliotekos nuosavybėn lietuviškų knygų ir žurnalų rinkinį bei lituanistikos darbus. Tai sudarė apie 600 pavadinimų knygų, arba maždaug 700 tomų. Šis rinkinys apima Rytų Prūsijos lietuviškus leidinius, išspausdintus lietuviškų leidinių lotyniška abėcėle spausdinimo, importo ir sklaidos draudimo visoje Rusijos imperijos teritorijoje metais (1864–1904). Mokslininkų skaičiavimais, per tuos 40 metų užsienyje buvo išspausdinta apie 2687 pavadinimai knygų, skirtų nelegaliai įvežti į Lietuvą. Šiuo metu, ištisai peržiūrėjus Rusijos mokslų akademijos bibliotekos lietuviškąjį katalogą, nustatyta, kad jame yra registruoti 139 to laikotarpio leidiniai. Didžioji jų dauguma išspausdinta nuo 1882 iki 1903 metų.
E. Volteris palaikė ryšius su Lietuvos nacionalinio sąjūdžio dalyviais, gyvenusiais Sankt Peterburge, Lietuvoje ir Prūsijoje (S. Baltramaičiu, J. Baltrušaičiu, J. Basanavičiumi, P. Matulioniu, M. Jankumi ir kt.), kurie padėjo jam gauti šiuos leidinius vos pasirodžius. Dauguma šių leidinių spausdinta Tilžėje, dešimt knygų – Bitėnuose, trys – Priekulėje ir po vieną – Klaipėdoje ir Ragainėje. Svarbiausia spaustuvė, kuri geriausiai žinoma visiems, priklausė Otto von Mauderodei ir buvo įsikūrusi Tilžėje. Kai kurie leidiniai pasirodė J. Schoenkės ir M. Jankaus spaustuvėse bei kai kuriose kitose.
Dalis lietuviškojo rinkinio traukia ypatingą dėmesį. Tai įvairių politinių partijų narių (liberalų demokratų, krikščionių demokratų, socialdemokratų) nuomones atspindintys laikraščių ir žurnalų komplektai: „Apšvieta“, „Aušra“, „Kryžius“, „Lietuviškas darbininkas“, „Naujienos“, „Šviesa“, „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „Varpas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.
Lietuviškasis bibliotekos rinkinys apima tokius teminius dalykus kaip kalbos išsaugojimas, tautos subūrimo jėgos, tautinis tapatumas ir liaudies švietimas, atskleidžia pagrindinius to laikotarpio leidybos tikslus. Rinkinyje yra ir grožinės literatūros. Tarp rašytojų ir švietėjų yra ne tik lietuvių, bet ir vengrų, lenkų, vokiečių ir net rusų autorių. Stebina skaitytojų troškimas susipažinti su pasaulio literatūra. Elementoriai, lietuvių kalbos gramatikos ir aritmetikos vadovėliai sudaro atskirą grupę. Šviečiamąją leidėjų veiklą rodo leidiniai, skirti esminiams astronomijos, fiziologijos, medicinos, istorijos, geografijos ir zoologijos mokslų principams. Dvasinio ir ūkinio lietuvių liaudies gyvenimo poreikius tenkino žemės ūkio ir bitininkystės knygelės, kalendoriai ir maldaknygės.
Daugeliu atveju aptariami leidiniai turi papildomų knygotyrinės vertės bruožų: antspaudų, įspaudų, dovanojimo įrašų, ekslibrisų, superekslibrisų, marginalijų, specialių įdėklų, kurie didina šių leidinių vertę.
PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.