GEORGIJAUS AMARTOLO KRONIKOS SLAVIŠKOJO VERTIMO XVI AMŽIAUS VIDURIO SUPRASLIO NUORAŠAS IR JO 1494 METŲ ORIGINALAS
Straipsniai
SERGEJUS TEMČINAS
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v49i0.8008
PDF

Kaip cituoti

TEMČINAS S. (2015) „GEORGIJAUS AMARTOLO KRONIKOS SLAVIŠKOJO VERTIMO XVI AMŽIAUS VIDURIO SUPRASLIO NUORAŠAS IR JO 1494 METŲ ORIGINALAS“, Knygotyra, 490, p. 68-86. doi: 10.15388/kn.v49i0.8008.

Santrauka

Lietuvių kalbos institutas
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva
El. paštas: sergejus.temcinas@flf.vu.lt

Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto Sankt Peterburgo filiale saugomas bizantiškosios Georgijaus Amartolo kronikos vertimo į bažnytinę slavų kalbą nuorašas (F. 115, Nr. 80), anksčiau priklausęs stačiatikių (1614–1839 m. – unitų) Supraslio vienuolynui, įsteigtam 1498 m. Palenkėje LDK bajoro Aleksandro Chodkevičiaus. Šis XVI a. viduryje Supraslyje rašytas rankraštis unikalus tuo, kad jo tekstas (sutrumpintas apie 10 proc.) lydimas gausių paraštėse rašytų komentarų (jų bendras skaičius – 80), kurių turinys atitinka XV amžiaus pabaigoje–XVI amžiaus pradžioje Novgorode ir Maskvoje paplitusio žydaujančiųjų stačiatikių sąjūdžio skelbtas idėjas. Šie komentarai perrašyti iš senesnio (iki mūsų dienų neišlikusio) originalo, kurį paraštėse pateikti chronologiniai skaičiavimai leidžia datuoti 1494 metais. Nuo jo nurašyto Supraslio nuorašo kalbiniai bruožai sietini su Polesės teritorija (pietų Baltarusija ir šiaurės Ukraina).
Straipsnyje mėginama patikslinti neišlikusio 1494 m. nuorašo lokalizaciją. Pirma, XVI a. viduryje jis perrašytas pačiame Supraslio vienuolyne, kurio tuometinę biblioteką sudarė LDK teritorijoje arba Balkanuose rašyti slaviški rankraščiai. Šiame nuoraše pietų slavų kalbinių bruožų neaptikta, todėl manytina, kad senesnis jo originalas rašytas LDK teritorijoje. Šiai išvadai neprieštarauja Supraslio nuorašo paraštėse išdėstytų komentarų sąsajos su Novgorode prasidėjusiu žydaujančiųjų stačiatikių sąjūdžiu: žinoma, kad jo pradininkas buvo 1471 m. iš LDK į Novgorodą atvykęs mokytas žydas Scharija (identifikuotas su Kijeve gyvenusiu Zacharija ben Aaronu ha-Kohenu). Kiti paraštėse pateikti komentarai taip pat labiau atitinka LDK, o ne Novgorodo ar Pskovo istorinį kontekstą.
Antra, 1494 metų nuorašo su komentarais kūrėjas tikriausiai dirbo Viešpaties Atsimainymo cerkvėje, nes vienas komentaras, netiksliai interpretuojantis kronikos tekstą, rodo ypatingą susidomėjimą šiuo Bažnyčios įvykiu ir Romos miesto Viešpaties Atsimainymo bažnyčia. Vienintelė LDK teritorijoje veikusi Atsimainymo cerkvė, kurioje galėjo būti perrašinėjami rankraščiai, buvo Turove, todėl manytina, jog būtent ten rašytas 1494 metų nuorašas. Turovo Atsimainymo cerkvei kadaise priklausė garsioji XI a. ant pergamento rašyta Turovo evangelija (Vilnius, Lietuvos MA biblioteka, F 19-1), kurios paraštėse surašyti LDK etmono Konstantino Ostrogiškio šiai cerkvei skirti 1508 ir 1513 metų dovanojimo aktai. Tokiai 1494 metų originalo lokalizacijai neprieštarauja vėlesnio Supraslio nuorašo sietini su Polese kalbiniai bruožai.
Supraslio vienuolyno bibliotekos skirtingais laikais sudarytų katalogų lyginamoji analizė atskleidė, kad Turovo Atsimainymo cerkvėje 1494 m. rašytas Georgijaus Amartolo kronikos originalas pateko į Supraslio vienuolyną iki 1532 metų. Manytina, kad jį 1508–1530 m. padovanojo pats etmonas Konstantinas Ostrogiškis. 1674 metais šis originalas dar buvo Supraslyje, bet jo vėlesnis likimas nežinomas. Šio originalo XVI a. vidurio nuorašas paliko Supraslio vienuolyną 1830–1836 metais, o 1899 metais jis jau saugotas Sankt Peterburge Archeografijos komisijoje.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.