Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių rankraštiniuose šaltiniuose
Straipsniai
Vilija Ragaišienė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2020-06-10
https://doi.org/10.15388/LK.2020.22463
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

vakarų aukštaičių kauniškių patarmė
šnekta
būdvardis
priesagos vedinys
rankraštinis šaltinis
kirčiavimo variantas

Kaip cituoti

Ragaišienė, V. (2020) “Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių rankraštiniuose šaltiniuose”, Lietuvių kalba, (14), pp. 1–18. doi:10.15388/LK.2020.22463.

Santrauka

Iš vakarų aukštaičių kauniškių patarmės ploto XX a. 6–7 dešimtmetyje surinkta tarmine medžiaga, saugoma Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve, pasinaudota rengiant Lietuvių kalbos atlasą (1–3 tomai, 1977, 1982, 1991), chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970), Zigmo Zinkevičiaus Lietuvių kalbos dialektologiją (1966), įvairius dialektologijos veikalus ir mokslo darbus. Tačiau šiuose darbuose aptarta tik dalis užrašytų duomenų, iki šiol išsamiau neanalizuoti patys rankraštiniai šaltiniai, juose pateiktos tarminės ypatybės ir kalbiniai reiškiniai.
Straipsnyje, remiantis rankraštinių šaltinių duomenimis, siekiama aprašyti XX a. 6–7 deš. vakarų aukštaičių kauniškių būdvardžių kirčiavimo ypatybes, aptarti jų akcentuacijos polinkius. Būdvardžių kirčiavimas nagrinėjamas ne vienu aspektu – pagal kirčio vietos ir (arba) kirčiavimo paradigmų įvairavimą, akcentinių variantų vartojimo dažnumą ir paplitimą patarmės plote, vedinių santykį su pamatiniais žodžiais ir kt.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.