Iki šiol turima nedaug bandymų detaliau nagrinėti klausimą, kokie akustiniai priegaidžių požymiai F. Kuršaičio natomis iliustruoti XIX amžiuje. Vienintelio prof. Alekso Girdenio bandyta rekonstruoti natomis pavaizduotas priegaides ir aptarti esminius jų požymius. Šiame straipsnyje pateikiama argumentų įsigalėjusiam požiūriui – esą F. Kuršaičio vaizduotas priegaides skiria vien horizontalioji pagrindinio tono kitimo kryptis (resp. akūtinių balsių tonas visuomet krinta, o tęstinių – kyla) – patikslinti ir papildyti. Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslo (1849 m.) ir Lietuvos kalbos gramatikos (1876 m.) medžiaga (t.y. skirtingos priegaidžių iliustracijos šiuose veikaluose) atskleidžia F. Kuršaičio intenciją tikslinti ir koreguoti anksčiau savo nurodytus priegaidžių požymius. Lyginamoji analizė parodė, kad jo sprendimas keisti natų kiekybinę vertę ir jų išsidėstymą iliustracijose veikiausiai buvo nulemtas siekio pabrėžti intensyvesnį (lyginant su tęstinių balsių) akūtinių balsių tono kitimo staigumą. Tokia prielaida paremia straipsnio autoriaus atliktą eksperimentinį lietuvių ir latvių tarmių priegaidžių tyrimą, kuriuo grindžiama identiška mintis – priegaidžių skiriamuoju požymiu reikėtų laikyti ne pagrindinio tono kitimo kryptį, bet staigumą.