Mentalinių veiksmažodžių MANYTI, SUPRASTI, ŽINOTI multifunkcionalumas: epistemiškumas ir pragmatiškėjimas
Straipsniai
Justina Liauksminienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2015-12-18
https://doi.org/10.15388/LK.2015.22623
PDF

Reikšminiai žodžiai

mentaliniai veiksmažodžiai
multifunkcionalumas
epistemiškumas
pragmatiškėjimas

Kaip cituoti

Liauksminienė, J. (2015) “Mentalinių veiksmažodžių MANYTI, SUPRASTI, ŽINOTI multifunkcionalumas: epistemiškumas ir pragmatiškėjimas”, Lietuvių kalba, (9), pp. 1–17. doi:10.15388/LK.2015.22623.

Santrauka

Lingvistinėje literatūroje pastebėta, kad kai kurios mentalinių veiksmažodžių formos yra linkusios pragmatiškėti. Straipsnyje pristatomo bandomojo tyrimo objektas yra trijų lietuvių kalbos mentalinių veiksmažodžių (MVeiksm) manytižinoti ir suprasti pirmojo asmens vienaskaitos esamojo laiko formos ir tų pačių MVeiksm bei MVeiksm pamanyti teigiamos ir neigiamos imperatyvo formos. Tyrime apžvelgiamos minėtųjų mentalinių veiksmažodžių epistemiškumo raiškos ir pragmatiškėjimo tendencijos grožinės literatūros kalboje. Tyrimui atlikti taikyta tekstynų lingvistikos metodika. Rezultatai rodo, kad iš trijų tirtų MVeiksm dažniausiai epistemiškumo žymiklio funkciją atliko MVeiksm manyti esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma. Ši forma, palyginus su visomis kitomis, dažniausiai pastebėta vartojama autoriaus abejonei teigiamos propozicijos tikrumu reikšti. Liepiamosios nuosakos tiriamųjų kalbos vienetų vartojimo tendencijos rodo, kad nors ir per drąsu būtų teigti, jog tokios formos yra visiškai praradusios savo pirminę leksinę reikšmę, vis dėlto jos dažnai vartojamos kaip pragmatiniai žymikliai, atliekantys interakcijos funkciją.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.