Santrauka
Tradiciškai evidencialumo raiškos priemonėmis lietuvių kalboje laikomos gramatinės konstrukcijos su gimininėmis ar bevardės giminės veikiamųjų dalyvių formomis ir konstrukcijos su bevardės giminės neveikiamaisiais dalyviais. Jų evidencines reikšmes lemia dėmenų morfologijos ir sintaksės ypatybės. Šiame darbe nagrinėjama ir leksinė evidencialumo raiška, t. y. tam tikros semantikos įterpiniai, dalelytės ir sakinio prieveiksmiai; jų evidencinė funkcija taip pat susijusi su struktūros ypatybėmis. Evidencialumo raiškos priemonės lietuvių kalboje sudaro tam tikrą leksinių ir gramatinių vienetų kontinuumą. Integruotas šių priemonių tyrimas suponuoja, kad evidencialumas suvoktinas kaip semantinė gramatikos kategorija, kurios paskirtis yra nurodyti kognityvinį arba (ir) komunikacinį autoriaus pasakymo pagrindą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
