Leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografinė praktika

Santrauka

Straipsnyje pristatomi lietuvių kalbos leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografiniai darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Parodoma, kaip mokslininkų tyrimai susiję su akademine ir leksikografine veikla (kalbos duomenų kaupimu, analize, žodynu kūrimu) ir atvirkščiai. Iš XX a. pradžios ir vidurio minimi Kazimiero Būgos straipsneliai apie kalbą ir „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimas, Jono Jablonskio rūpinimasis bendrine kalba, naujadarų kūrimas ir darbas prie Antano Juškos žodyno bei ankstesnių žodynų recenzijų rašymas. Trumpai aptariamas ir paties autoriaus sudarytas „Mūsų žodynėlis“. Toliau pristatoma Juozo Balčikonio veikla ir akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ pradžia. Atskirai minimi Prano Skardžiaus ir Antano Salio žodžių sandaros ir vartosenos tyrimai, „Kalbos patarėjo“ struktūra ir redagavimas, įvairūs straipsneliai kalbos žurnaluose. Sovietmečio tyrimai daugiausia susiję su Jono Kruopo ir Kazio Ulvydo leksikografine veikla, „Lietuvių kalbos žodyno“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ rašymu ir redagavimu, šio laikotarpio moksliniai interesai pirmiausia siejami su leksikos sudėties ir sisteminių ryšių tyrimais, o leidybinė veikla – su specialiųjų žodynų (pavyzdžiui, sinonimų, antonimų, junglumo, frazeologijos, palyginimų žodynų), leksikologijos ir leksinės semantikos srities vadovėlių ir monografijų leidyba. Straipsnyje apžvelgiami įvairių leksikos raidos ir kaitos, leksikos sluoksnių, semantinių grupių, variantiškumo ir fraziškumo tyrimai, pristatomos leksinės duomenų bazės ir informacinė sistema e.kalba. Didžiausias dėmesys skiriamas paskutinio XX a. dešimtmečio ir XXI a. pradžios leksikos ir leksikografijos tyrimams ir darbams bei juose keliamoms leksikografinėms problemoms aptarti.