Straipsnyje nagrinėjami adverbialiniai laiko sakiniai sakytinėje lietuvių kalboje. Empirinė medžiaga rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno sakytinės kalbos patekstynio. Tyrimo tikslas – aprašyti analizuojamo aplinkybinio tipo sakinių pagrindinio ir priklausomojo dėmenų struktūrą, semantinį ryšį tarp dėmenų, priklausomojo dėmens poziciją pagrindinio sakinio atžvilgiu, jungiamuosius žodžius ir jų funkcijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad sakytinėje kalboje adverbialiniai sakiniai dažniausiai prijungiami jungtukais kai, kaip, kol ir kada. Šios jungiamosios priemonės gali atlikti ir kitas – ne tik aplinkybines – funkcijas. Sakytinės kalbos medžiagoje užfiksuota tokių atvejų, kai jungiamasis žodis užima ne inicialės, bet medialės poziciją, t. y. yra įsiterpęs tarp pagrindinių sakinio dalių. Pastarąją aplinkybę lemia sakytinio diskurso specifika: į pirmąją vietą iškeliamas sakinio subjektas ar objektas, reiškiami asmeniniais įvardžiais, kurių referentai yra pokalbio dalyviai – kalbėtojas ir klausytojas. Priklausomojo dėmens pozicija priklauso nuo semantinio ryšio, besiklostančio tarp sudėtinio sakinio dėmenų: pavyzdžiui, pirmalaikius veiksmus reiškiantys adverbialiniai sakiniai randami prepozicijoje, nors įprastai sakytinėje kalboje, kaip ir rašytinėje, dominuoja adverbialinio sakinio postpozicija. Akcentuojama pagrindinio predikato sąsaja su gramatinėmis laiko ir veikslo kategorijomis.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.