Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas
Originalūs mokslo tiriamieji darbai
Povilas Ignatavicius
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Mindaugas Kiudelis
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Inga Dekeryte
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Deimante Mikuckyte
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Jolita Sasnauskaite
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Karina Lukasevic
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Giedrius Barauskas
Lithuanian University of Health Sciences, Lithuania
Publikuota 2019-12-20
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2019.18.17
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

ūminis cholecistitas
cholecistostomija
cholecistektomija
laparoskopinė cholecistektomija

Kaip cituoti

1.
IgnataviciusP, KiudelisM, DekeryteI, MikuckyteD, SasnauskaiteJ, Lukasevic K, BarauskasG. Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas. LS [Prieiga per internetą]. 2019 m.gruodžio20 d. [žiūrėta 2020 m.liepos12 d.];18(4):246-53. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16300

Santrauka

 Įvadas / tikslas. Laparoskopinė cholecistektomija yra saugi operacija ir pirmo pasirinkimo gydymo metodas, gydant sergančiuosius ūminiu cholecistitu. Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems diagnozuojamas ūminis cholecistitas, galima gydyti suformuojant perkutaninę cholecistostomą.
Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, 2008–2017 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tiriamiesiems buvo suformuota perkutaninė cholecistostoma. Tirti ir vertinti pacientų demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai, analizuota ASA klasė, komplikacijos, išeitys, gydymo trukmė ir mirštamumas.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 55 pacientai. 47 pacientai (74 %) atitiko ASA III klasę, 10 pacientų (18,5 %) – ASA IV klasę. Suformavus perkutaninę cholecistostomą, pastebėtas statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus (nuo 14,26±6,61 iki 8,65±5,15) ir C reaktyvinio baltymo koncentracijos (nuo 226,22±106,60 iki 51,91±63,70) sumažėjimas. Vidutinė gydymo trukmė – 13,06 (intervalas 2–68) dienų. Ankstyvas mirštamumas (30 dienų) siekė 13 proc. Mirčių, tiesiogiai susijusių su atlikta procedūra, nefiksuota. 11 pacientų (20,4 %) taikyta planinė cholecistektomija.
Išvados. Perkutaninė cholecistostomija yra tinkama alternatyva didelės rizikos pacientams, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas, gydyti. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tiek kaip tarpinis, tiek kaip galutinis gydymo metodas.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.