Įvadas
Viena iš retų elektrokardiostimuliatoriaus ar defibriliatoriaus implantacijos komplikacijų yra širdies perforacija. Jos klinikinės išraiškos pasižymi didele įvairove ir gali sukelti daug diagnostikos sunkumų.
Klinikinis atvejis
Į mūsų ligoninę dėl sinusinio mazgo silpnumo sindromo hospitalizuotas 80 metų ligonis. Jam implantuotas dviejų kamerų ilgalaikis kardiostimuliatorius. Procedūros komplikacijos – širdies perforacija, hemoperikardiumas ir dešinės pusės hemotoraksas. Po procedūros praėjus kelioms valandoms, ligonis pasijuto blogai, tačiau tiksli širdies perforacijos diagnozė nustatyta tik penktą dieną po kardiostimuliatoriaus implantavimo, kai atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Tuomet elektrofiziologas, padedamas chirurgų, kontroliuojant procedūrą torakoskopu, pašalino migravusį elektrokardiostimuliatoriaus elektrodą. Kitą dieną ligoniui įdėtas naujas elektrodas. Praėjus šešiolikai dienų po elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo, vyras išrašytas iš ligoninės.
Išvados
Literatūroje minima, kad dauguma migravusių elektrodų gali būti paprastai ištraukti kontroliuojant procedūrą rentgenu ar stebint echokardiografu operacinėje, kartu esant pasirengusiai chirurgų komandai. Mes sėkmingai pašalinome elektrodą kontroliuodami procedūrą torakoskopu.