Absurdo idėjos transformacijos mirusio Dievo pasaulyje
Straipsniai
Marijus Šidlauskas
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-10-26
https://doi.org/10.15388/Litera.0.0.11878
PDF

Reikšminiai žodžiai

absurdo idėja, Albertas Camus, Sizifo mitas, egzistencializmas, jaunimo subkultūra, protestas prieš totalitarinę sistemą

Kaip cituoti

Šidlauskas M. (2018) „Absurdo idėjos transformacijos mirusio Dievo pasaulyje“, Literatūra, 59(1), p. 102-112. doi: 10.15388/Litera.0.0.11878.

Santrauka

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnyje aptariamos absurdo idėjos ištakos ir jos transformacijos moderniame sekuliarizuotame pasaulyje. Įvertinamos Tertulianui priskiriamo posakio credo quia absurdum implikacijos absurdo idėjos plėtrai, šios idėjos poveikis literatūrai ir menui. Apžvelgiamos egzistencinės ir socialinės aplinkos pokyčių lemiamos modifikacijos, pastebima objektyvių ir subjektyvių veiksnių sąveika. Pasitelkiant socioistorinius argumentus polemizuojama su absurdo jausenos sugestijuojama išvada, jog egzistencinis ištuštėjimas ir Dievo nesatis esą absoliutus faktas.
Absurdo refleksijai lietuvių kultūroje buvo svarbus religinio egzistencializmo kontekstas, tokie filosofiniai veikalai kaip A. Maceinos Jobo drama ir J. Girniaus Žmogus be Dievo, įgalinę gilesnį, autentiškesnį santykį ir meninėje kūryboje. XX a. lietuvių literatūroje nemaža absurdo ženklų tiek klasikų (V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos, H. Radausko, M. Martinaičio), tiek avangardistų (P. Morkūno, S. Šemerio), tiek postmoderno autorių (M. Ivaškevičiaus, S. Parulskio, G. Grajausko) tekstuose. Septintojo dešimtmečio pabaigoje kaip sąmoningas absurdo teatro reiškinys išsiskyrė A. Ambraso pastatymai Dailės institute.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.