ПЕТЕРБУРГСКИЙ ТЕКСТ РУССКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ И ВИЛЬНЮССКИЙ ТЕКСТ ЛИТОВСКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ: ЕЩЕ РАЗ ОБ АНАЛИТИЧЕСКОМ ПОТЕНЦИАЛЕ КОНЦЕПЦИИ В. Н. ТОПОРОВА
-
Инга Видугирите
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Litera.2013.2.2732
PDF

Kaip cituoti

Видугирите, И. (2013) “ПЕТЕРБУРГСКИЙ ТЕКСТ РУССКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ И ВИЛЬНЮССКИЙ ТЕКСТ ЛИТОВСКОЙ ЛИТЕРАТУРЫ: ЕЩЕ РАЗ ОБ АНАЛИТИЧЕСКОМ ПОТЕНЦИАЛЕ КОНЦЕПЦИИ В. Н. ТОПОРОВА”, Literatūra, 55(2), pp. 7–16. doi:10.15388/Litera.2013.2.2732.

Santrauka

Rusų literatūros Peterburgo tekstas ir lietuvių literatūros Vilniaus tekstas: dar kartą apie Vladimiro Toporovo koncepcijos analitinį potencialą

Vladimiro Toporovo Peterburgo teksto sąvoka kritikuojama dėl jos mitologinio pobūdžio, objekto ir jį aprašančios kalbos sumaišymo bei pačios intencijos sukurti tokį mentalinį konstruktą, kuris leistų išvengti politikos ir ideologijos svarstymų. Šiuo požiūriu, Peterburgo tekstas yra sovietmečio laikotarpio reiškinys. Nepaisant to, pagal analogiją su Peterburgo tekstu Rusijos humanitariniuose tyrimuose dauginasi miestų ir regionų tekstų sąvoka (pvz., Maskvos, Permės, Krymo, Sibiro tekstai), kuri vartojama vieno ar kito geografinio reiškinio literatūrai aprašyti. Straipsnyje siūloma pažvelgti į Peterburgo tekstą literatūrinės geokritikos tyrimų kontekste, kuris atskleidžia Toporovo požiūrio į miestą ir jo literatūrą artimumą dabarties mąstymui apie literatūrines miesto reprezentacijas, pripažįstant, kad ribos tarp miesto ir teksto yra transgresyvios ir nepastovios. Kita vertus, Toporovo koncepcija yra paranki ir gali būti naudojama kaip analitinis įrankis, kai miesto tekstas yra suvokiamas kaip atsakas į tam tikrą nacionalinės istorijos įvykį. Šis požiūris straipsnyje pritaikomas kalbant apie lietuvių literatūros Vilniaus tekstą, kuris galutinai susiformavo praėjus 40 metų po Vilniaus atgavimo stambios formos prozos kūriniuose, parodžiusiais, kad miestas įaugo į lietuvių kultūrinę sąmonę.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai