Vokiečių ekspresionizmas tarpukario lietuvių literatūros kritikoje
Straipsniai
Jadvyga Bajarūnienė
Publikuota 2016-12-28
https://doi.org/10.15388/Litera.2008.5.7797
PDF (Vokiečių)

Kaip cituoti

Bajarūnienė, J. (2016) “Vokiečių ekspresionizmas tarpukario lietuvių literatūros kritikoje”, Literatūra, 50(5), pp. 9–21. doi:10.15388/Litera.2008.5.7797.

Santrauka

Vokiečių ekspresionizmo recepcijos lietuvių literatūros kritikoje pradžia susijusi su lietuvių poetais, kurie, susižavėję ekspresionizmu, bandė sekti šios srovės maniera. Vertindami jų kūrybą, kritikai kartu polemizavo ir su ekspresionizmu. Pats ekspresionizmas buvo suprantamas nevienodai, sąvoka dažnai vartojama kaip „futurizmo“ ar „avangardo“ sinonimas.
Galima išskirti tris vokiečių ekspresionizmo recepcijos fazes. Pirmoji susijusi su grupės „Keturi vėjai“ veikla – vertindami poetų kūrybą, kritikai kartu svarstė ekspresionizmo galimybes ir ribas. Lietuvių kritikų požiūris į ekspresionizmą greičiau neigiamas, manoma, jog jis lietuvio mentalitetui yra svetimas.
Antroji, žymiai produktyvesnė fazė sutampa su trečiojo dešimtmečio pabaiga. Literatūriniuose žurnaluose (Židinys ir kt.) pasirodo informatyvių straipsnių, kurie vokiečių ekspresionizmą mėgina vertinti objektyviai. Tačiau vis tik formuojamas gana vienpusis jo vaizdas, dominuoja neigiamos nuostatos. Ekspresionizmo „žlugimas“ suvokiamas kaip nauja vokiečių literatūros pradžia (Skrupskelis).
Galima kalbėti ir apie trečiąją fazę – žurnale Trečias frontas nemažai rašoma apie vokiečių literatūrą, tačiau autorius (ypač paskutiniuosiuose numeriuose) domino vien kairiųjų pažiūrų rašytojai, skelbę revoliucines idėjas. Dėmesys vokiečių ekspresionizmui lietuvių literatūros kritikoje neatslūgsta iki šių dienų. Todėl tarpukaris vertintinas kaip svarbus etapas, pradėjęs ir įtvirtinęs ekspresionizmo diskursą Lietuvoje.

PDF (Vokiečių)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.