Santrauka
Šiame straipsnyje yra analizuojamas atsiradimo sampratos kitimas ankstyvųjų filosofų fragmentuose, be to, šiuo tyrimu bandoma paneigti Solmseno tezę, kad Epikūro spontaniško genesis atmetimas nėra susijęs su ikisokratine filosofija. Analizuojant parodoma, kad graikų kalboje veiksmažodis γ%γνεσθαι apėmė dvi genesis schemas: parentalinę ir transformacinę. Ikisokratiniai filosofai tik pamažu perėmė transformacinę genesis schemą. Herakleitas ir pitagorininkai naudojo savo filosofijoje transformacinę schemą, bet nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι šiai schemai išreikšti. Filosofinės γ%γνεσθαι vartosenos lūžio taškas buvo Parmenido atliktas loginės-erdvinės diferenciacijos tyrimas. Parmenido semantinė inovacija slypėjo naujoje prielinksnio παρ@ reikšmėje, kuri nurodė ne vien erdvinius, bet ir loginius santykius. Todėl Parmenido kalboje pasakymas γ%γνεσθα% τι παρ’ αųτ^ reiškė greičiau „gimti kažkam, skirtingam nuo paties“ nei „gimti kažkam šalia paties“. Parmenido tezė, kad genesis implikuoja neigimą, buvo perimta Meliso, tačiau pastarasis nevartojo veiksmažodžio γ%γνεσθαι išreikšti transformaciją. Norėdamas perteikti transformacinius arba kokybinius kitimus, jis vartojo (I) sudėtinius pasakymus (γ%γνεσθαι + būdvardis) arba (II) vartojo γ%γνεσθαι su priešdėliu, arba (III) rinkosi kitus žod žius: μετακοσμε½ν „pertvarkyti”, ¢τεροιοŅσθαι „pasikeisti (rūšies atžvilgiu)“, μεταπ%πτειν „pasikeisti“. Meliso vartosena rodo, kad jis kur kas tiksliau tematizavo atsiradimo ir transformacijos reikšmes nei Parmenidas. Vėliau ėjo du filosofiniai atsakymai į eleatų genesis kritiką. Empedoklis bandė sieti γ%γνεσθαι su φ&ειν ir jo vediniais, todėl jam genesis reiškė elementų susijungimą ir išsiskyrimą. Anaksagoras perėmė panašią genesis schemą, bet jam kiekviena transformacija privalėjo būti sąlygojama pirminės medžiagos. Šitaip Anaksagoras pradėjo taikyti genesis schemoje reguliarumo principą. Atomistai perėmė iš Anaksagoro reguliarumo principą; jų diskusija su Anaksagoru matyti Leukipo B 2 fragmente. Yra galimi du šio fragmento perskaitymo būdai: aitiologinis ir teleologinis. Šiame straipsnyje pateikiamos interpretacijos išvados remia teleologinį šio fragmento perskaitymo būdą, todėl laikytina, kad šis fragmentas parodo reguliarumo svarbą ankstyvųjų atomistų genesis sampratoje. Taigi Epikūro suformuluotas savaiminės genezės atmetimas rėmėsi ankstyvųjų atomistų genezės samprata.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Ewa Kalinowska,
L’écrivain africain entre deux langues: dilemmes et décisions
,
Literatūra: T 65 Nr. 4 (2023): Literatūra
-
Alius Jaskelevičius,
Retorika Aleksandrui: tekstas ir intertekstai
,
Literatūra: T 65 Nr. 3 (2023): Literatūra
-
Jurgita Žana Raškevičiūtė,
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 2023 metais
,
Literatūra: T 65 Nr. 1 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2013 55 (1)
,
Literatūra: T 55 Nr. 1 (2013): Lithuanian Literature
-
Pavel Glushakov,
Неопубликованное письмо профессора Ф. П. Федорова об исторической прозе Русского зарубежья
,
Literatūra: T 65 Nr. 2 (2023): Literatūra
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 64 Nr. 3 (2022): Literatūra
-
Oleg Lekmanov,
«Мальчик плохо различал лица»: мир глазами ребенка в рассказе Ф. Горенштейна «Дом с башенкой»
,
Literatūra: T 65 Nr. 2 (2023): Literatūra
-
Literatūra 2012 54 (3)
,
Literatūra: T 54 Nr. 3 (2012): the Classics
-
Rūta Šlapkauskaitė,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Literatūra: T 64 Nr. 1 (2022): Literatūra
-
Literatūra 2011 2011 53 (1),
Informacija autoriams
,
Literatūra: T 53 Nr. 1 (2011): Lithuanian Literature