Nuo kliniškai izoliuoto sindromo iki išsėtinės sklerozės: kokie paraklinikinių tyrimų radiniai yra būdingiausi?
Originalūs moksliniai straipsniai
M. Malciūtė
Vilniaus universitetas
I. Čelpačenko
Vilniaus universitetas
R. Stankevičiūtė
Vilniaus universitetas
R. Balnytė
Lithuanian University of Health Sciences
Publikuota 2021-12-30
https://doi.org/10.29014/ns.2021.21
PDF

Reikšminiai žodžiai

kliniškai izoliuotas sindromas
išsėtinė sklerozė
konversija
paraklinikiniai tyrimai

Kaip cituoti

1.
Malciūtė M, Čelpačenko I, Stankevičiūtė R, Balnytė R. Nuo kliniškai izoliuoto sindromo iki išsėtinės sklerozės: kokie paraklinikinių tyrimų radiniai yra būdingiausi?. NS [Internet]. 2021 Dec. 30 [cited 2024 May 18];25(3(89):153-7. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27597

Santrauka

Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė neurodegeneracinė liga, kuri dažniausiai prasideda kaip kliniškai izoliuotas sindro­mas (KIS). Apie 70 % pacientų, sergančių KIS, jis progresuoja į IS. Dėl šios priežasties turėtų būti nustatyti KIS progresavimui į IS būdingi paraklinikinių tyrimų radiniai.
Tikslas. Nustatyti, kurie paraklinikinių tyrimų radiniai yra būdingi KIS progresavimui į IS.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo atlikta retrospektyvinė duomenų analizė, tiriant pacientus, hospitalizuotus su TLK-10 (tarptautinė ligų klasifikacija) diagnozėmis: G37.8 (kitos patiks­lintos demielinizuojančios nervų sistemos ligos) ir G37.9 (demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, nepatikslin­tos). Klinikinėje praktikoje šios diagnozės yra vadinamos KIS. Galvos ir nugaros smegenų specifiniai ir nespecifiniai IS MRT židiniai, IgG ir oligokloninės juostos likvore, klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimo (BERA) patologinių radinių dažniai buvo palyginti grupėse, kur KIS progresavo į IS, ir grupė­se, kur KIS neprogresavo į IS. Chi-kvadrato testas naudotas kate­goriniams kintamiesiems palyginti. Dviejų grupių palyginimams naudotas Mano-Vitnio U testas. Asociacija tarp dviejų kiekybinių kintamųjų apskaičiuota naudojant Spirmeno koreliacijos ko­eficientą. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 138 pacientai. Nustatyta, kad 49 pacientams KIS progresavo į IS (35,5 %), o kitiems 89 pa­cientams (64,5 %) buvo nustatytos kitos ligos arba palikta KIS diagnozė. Pacientams, kuriems KIS progresavo į IS, dažniau bu­vo rasti nespecifiniai IS MRT galvos smegenų židiniai (χ2 = 4,328, p = 0,037, n = 40), padidėjusi IgG koncentracija ir teigiamos oligokloninės juostos likvore (χ2 = 10,793, p = 0,001, n = 36; χ2 = 34,859, p < 0,001, n = 30). Taip pat buvo nustatyta, kad pacientams, kuriems KIS progresavo į IS, dažniau buvo pail­gėjęs latentiškumas sukeltųjų potencialų tyrime (BERA) (χ2 = 10,924, p < 0,001, n = 17).
Išvados. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad patologiniai likvoro (padidėjusi IgG koncentracija ir teigiamos oligokloninės juostos) ir BERA tyrimo radiniai yra būdingesni pacientams, kuriems KIS progresuoja į IS. Taip pat nustatyta, kad nespecifiniai galvos smegenų MRT židiniai yra dažnesni IS grupėje, tačiau šis rezul­tatas turėtų būti vertinamas atsargiai dėl galimų metodologinių trūkumų.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>