Senyvo amžiaus pacientų, patyrusių šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžį, delyras
Originalūs moksliniai straipsniai
A. Konkayev
Astana Medical University, Kazakhstan
N. Bekmagambetova
Institute of Traumatology and Orthopedics, Kazakhstan
M. Konkayeva
Astana Medical University, Kazakhstan
M. Šerpytis
Vilniaus universitetas
D. Gineitytė-Ozolince
Vilniaus universitetas
J. Šipylaitė
Vilniaus universitetas
D. Jatužis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2021-03-01
https://doi.org/10.29014/ns.2021.05
PDF

Reikšminiai žodžiai

delyras
senyvi pacientai
šlaunikaulio lūžis
deksmedetomidinas

Kaip cituoti

1.
Konkayev A, Bekmagambetova N, Konkayeva M, Šerpytis M, Gineitytė-Ozolince D, Šipylaitė J, et al. Senyvo amžiaus pacientų, patyrusių šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžį, delyras. NS [Internet]. 2021 Mar. 1 [cited 2024 May 19];25(1(87):35-9. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/27702

Santrauka

vadas. Delyras pasireiškia iki 87 % reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus (RITS) pacientų ir yra susijęs su daugeliu rizikos veiksnių. Dažniausiai delyrui gydyti vartojamas haloperidolis, centrinio veikimo dopamino antagonistas. Tačiau deksmedetomidinas, selektyvus alfa 2 adrenerginis agonistas, yra perspektyvus vaistas gydant delyrą RITS. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti pagyvenusių pacientų, gydytų RITS dėl šlaunikaulio lūžio, delyro dažnį, rizikos veiksnius ir gydymo veiksmingumą, skiriant deksmedetomidiną arba haloperidolį.
Tiriamieji ir tyrimo metodas. Į tyrimą įtraukti 207 geriatriniai pacientai, hospitalizuoti dėl šlaunikaulio lūžių į Astanos traumatologijos ir ortopedijos institutą 2017-2018 m. (analizuoti 199 pacientų duomenys). Įvertintas delyro dažnis, delyro pobūdis, rizikos faktoriai ir palygintas deksmedetomidino ir haloperidolio veiksmingumas, jį gydant. Tyrimo metu pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes: pacientų, kuriems išsivystė delyras, grupę ir kontrolinę grupę. Pacientai su delyru buvo suskirstyti į du pogrupius: D pogrupio pacientams buvo skirtas deksmedetomidinas, H pogrupio – haloperidolis.
Rezultatai. Delyro dažnis tarp traumatologinio profilio geriatrinių ligonių siekė 78 %. Pirmą parą po operacijos delyras išsivystė 48 % pacientų, iš jų hipoaktyvi delyro forma buvo diagnozuota pu¬sei atvejų. Dažniausiai delyras pasireikšdavo antrą parą, o vidutinė trukmė buvo 2 dienos. Delyrą turinčioje grupėje Barthelio indeksas atvykus buvo 44,3 ± 1,7 balo, kontrolinėje grupėje – 70 ± 2,3 balo, p < 0,05. Deksmedetomidino grupėje gulėjimo RITS trukmė buvo daug trumpesnė – 1,9 ± 0,3 dienos, lyginant su haloperidolio grupe – 3,3 ± 0,2 dienos, p = 0,001. Deksmedetomidino grupėje delyro trukmė taip pat buvo trumpesnė – 1,1 ± 0,2 dienos, lyginant su haloperidolio grupe – 2,3 ± 0,4 dienos, p = 0,014.
Išvados. Delyras išsivystė 78 % geriatrinių pacientų, gydytų RITS dėl šlaunikaulio lūžio. Fizinė ir kognityvinė disfunkcija prieš operaciją buvo susijusi su didesniu delyro dažniu. Deksmedetomidinas parodė geresnį veiksmingumą, lyginant su haloperidoliu, nes sutrumpino tiek delyro, tiek gydymo RITS trukmę.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>