Sergančiųjų išsėtine skleroze biopsichosocialinis vertinimas, taikant Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos trumpąjį kategorijų rinkinį, ir jo sąsajos su darbingumo lygiu
vadas. Pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų išsėtine skleroze (IS) darbingumo lygiui nustatyti taikoma biopsichosocialiniu požiūriu paremta Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK) ne tik prisideda prie sergančiųjų būklės nustatymo, bet ir siūlo priemones geresnei jų įtraukčiai į visuomenę. Visgi Lietuvoje TFK principai darbingumo lygiui nustatyti taikomi fragmentiškai, dažniau remiamasi biologiniais ir fiziniais asmens sveikatos būklės parametrais. Šio darbo tikslas – atlikti išsamų Lietuvos sergančiųjų IS biopsichosocialinį vertinimą ir nustatyti, kaip jų darbingumo lygis siejasi su TFK įvairių kategorijų rezultatais.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atliktame skerspjūvio tyrime dalyvavo 184 asmenys, sergantys IS: 157 pacientai, kurie kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) ir jiems buvo nustatytas darbingumo lygis, ir 27 sergantys IS asmenys, kurie į NDNT dar nesikreipė. Tiriamieji buvo apklausti, taikant trumpąjį TFK kategorijų rinkinį išsėtinei sklerozei, surinkti jų sociodemografiniai ir ligos duomenys.
Rezultatai. Net 66 % sergančiųjų IS nurodė, kad jiems labai sunku judėti kitais nei ėjimas būdais (TFK kategorija d455), 32 % sunkumas yra mokamas darbas (d850). Net 81 % sergančiųjų IS aukštesniosios pažinimo funkcijos (b164) nesudaro sunkumų, 63 % pacientų sunkumų nesudaro dienos režimo laikymasis (d230), 57 % – problemų sprendimas (d175). 7–10 % susiduria su nepalankiomis šeimos narių ar sveikatos priežiūros specialistų nuostatomis jų atžvilgiu ir tai jiems yra kliuvinys. Asmenys, kurių darbingumo lygis siekia tik 0–25 %, patiria didesnių sunkumų beveik visose TFK kategorijose, nei tie, kurių darbingumas yra didesnis. Pacientai, kurių darbingumo lygis prilygsta 30–40 %, turi daugiau sunkumų dėl regos, šlapinimosi, raumenų jėgos funkcijų, ėjimo, judėjimo kitais nei ėjimas būdais, nei tie tiriamieji, kurių darbingumo lygis siekia 45–55 %, ir patiria daugiau sunkumų dėl judėjimo funkcijos bei turi labiau pakitusią galvos smegenų struktūrą nei tie, kurių darbingumo lygis yra 60–100 %.
Išvados. Ne visų TFK kategorijų ryšiai su sergančiųjų IS darbingumo lygiu yra vienodi. Kuo didesnis asmens darbingumo lygis, tuo mažiau kliuvinių TFK kategorijų vertinime nurodo sergantieji IS.