TIESA kalboje: tekstinių duomenų analizė
Straipsniai
Irena Snukiškienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-12-04
https://doi.org/10.15388/VLLP.2020.21
PDF

Reikšminiai žodžiai

tiesa
pasaulio vaizdas kalboje
tekstiniai duomenys
kalbiniai kultūriniai tyrimai

Kaip cituoti

Snukiškienė I. (2020) „TIESA kalboje: tekstinių duomenų analizė “, Vilnius University Open Series, (5), p. 416-432. doi: 10.15388/VLLP.2020.21.

Santrauka

Straipsnyje rekonstruojamas tiesos vaizdas lietuvių kalbos tekstiniuose šaltiniuose, remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos pradininko Jerzio Bartmińskio pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Pastaruoju metu išpopuliarėjo kalbiniai-kultūriniai tyrimai, atskleidžiantys kalboje užkoduotus tautų pasaulėvaizdžio ir mąstymo skirtumus. Nagrinėjant skirtingų kalbų žodžius ir už jų slypinčius konceptus, bandoma atkurti šių kalbų pasaulio vaizdą. Išsamią pasaulėvaizdžio analizę atskleidžia dviejų rūšių tekstai: šiuolaikiniai (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas) ir archajiškesni (folkloriniai tekstai, ypač paremijos). Šiuolaikinėje kalboje ryškėja du priešingi požiūriai į tiesos pažinimą – skepticizmas ir dogmatizmas, ir du priešingi požiūriai į jos pobūdį – reliatyvizmas ir absoliutizmas. Archajiniuose, liaudies tekstuose vyrauja skeptiškasis ir agnostiškasis požiūriai – abejojama tiesos egzistavimu, pažinimo galimybe, įžvelgiami tiek teigiami, tiek neigiami tiesos pradai.
Tekstiniai duomenys išryškino nemažai tiesos priešingybių – tai ne tik melas, bet ir nežinia, mitas, blefas, dirbtinumas, pusiau tiesa, nauda. Įžvelgiama daug tiesos leksemos filosofinių reikšmių, kurių žodynai neperteikia. Tai tik pagrindžia nuomonę, kad gyvoji kalba – tautos filosofijos ir pasaulėvaizdžio atspindys.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.