Straipsnyje aptariami lietuvių kalbos priesaginiai veiksmažodžiai, kurie gali būti pamatuoti esamojo laiko kamienų su intarpiniu ar priesaginiu -n-. Patikimiausiais laikomi pavyzdžiai šą́l-au-ti, šąl-én-ti ir kt., išvesti iš kamieno šąl- su išnykusiu intarpu (< *ša-n-l-), taip pat vediniai iš kamieno su priesaginiu -n-, pvz., at-ein-inė́-ti ← at-eĩ-n-a. Pamatinio kamieno intarpą galima įžiūrėti ir vediniuose brand-ìn-ti, -bund-in-ti, (pra-si-)bund-inė́-ti ‘prabudinėti’ ← bre-ñ-d-a, -bu-ñ-d-a. Kita vertus, /n/ gali būti laikomas okaziniu įterptiniu garsu prieš /d/ (= dzūkų /d͡z/) ir toliau einantį priesagos /n/ veiksmažodžiuose (pra-)bu-n-dinė́-ti ‘pragyventi’ ir -važiuo-n-dinė́-ti, plg. pagrindinius variantus bū-dinė́-ti, važiuo-dinė́-ti be įterptinio /n/.