Straipsnyje pabrėžiama, kad iki Lenkijos ir Lietuvos valstybės pabaigos išliko dviejų valstybių atskyrumas. Be to, ypač LDK atveju, išliko politinės tautos atskirumas, pasireiškiantis savo valstybingumo gynimu. Kitas procesas, kuris apsprendė istoriją – tai Lenkijos ir Lietuvos valstybių bajoriškų tautų virtimas į lenkišką lenkų tautą. Po to, atsirado lietuvių tauta ir tik tada susiformavo Lietuvos lenkai. Vienos kartos laikotarpiu įvyko esminiai ir spartūs lietuvių savimonės pokyčiai.
Abipusio supratimo tarp padalintųjų nebuvo ir negalėjo būti. Tačiau iki esminės konfrontacijos buvo prieita tik tada, kai atgimė lietuvių ir lenkų valstybės, kadangi apie teritoriją, dėl kurios buvo kovota, buvo galvojama išimtinai savininko kategorijomis. Tikimasi, kad dabar visuomenėse, ypač tarp elitų, bus daugiau supratimo dėl to, kad gali būti savi dalykai, tačiau tuo pat pat metu jais galima dalintis su kitais, abipusiai praturtėjant ir kartu nė akimirkai nenustojant galvoti apie ateitį.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
