Šiame straipsnyje analizuojama pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų būklė, įvertinami atlikti tyrimai, aptariama jų raida, kartu pateikiant atsakymus į kelis probleminius klausimus. Pirmiausia, kas lėmė vyraujančias tyrimų kryptis. Antra, kokios yra esminės šio studijų lauko teorinės bei metodologinės problemos. Trečia, kokių duomenų ir kokio pobūdžio tyrimų šioje srityje vis dar trūksta. Ši analizė grindžiama prielaida, kad tokio pobūdžio akademinė savirefleksija naudinga ne tik patiems pereinamojo laikotarpio teisingumo tyrėjams, bet ir pereinamojo laikotarpio teisingumo strategijas įgyvendinantiems nacionaliniams ar tarptautiniams veikėjams.