Parašyti ši straipsni paskatino 1997 m. gegužės 16-17 dienomis Vilniuje Europos Tarybos iniciatyva surengtas seminaras Pilietybė ir valstybių teisių perėmimas. Jame daugiausia buvo nagrinėta pilietybės klausimų sprendimo problematika naujose valstybėse, atsiradusiose subyrėjus TSRS ir Jugoslavijai. Nuošalyje neliko ir trys Baltijos valstybės, 1990-1991 m. atkūrusios savo nepriklausomybę. Šių šalių atvejis yra specifinis: pilietybės klausimai jose spręsti atsižvelgus i valstybingumo tęstinumo principą. Kadangi Lietuva, Latvija ir Estija 1940 m. buvo neteisėtai okupuotos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos, jų valstybingumas ir pilietybė nebuvo panaikinta. Todėl, atkūrus nepriklausomybę, šių valstybių piliečiais pirmiausia pripažinti tarpukario laikotarpiu jų pilietybę turėję asmenys bei šių asmenų palikuonys, o tik po to spręsti kitų Baltijos valstybių gyventojų pilietybės klausimai, kurie nėra sietini su valstybių teisių perėmimu. Šiame straipsnyje pateikiama išsamesnė Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų analizė padeda geriau suvokti šių klausimų sprendimo Baltijos valstybėse specifiką, lyginant su buvusiomis TSRS ir Jugoslavijos respublikomis.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.