Teisingumas uždarose ir atvirose visuomenėse: H. Bergsonas versus K. R. Popperis
Politikos filosofija
Camille Riquier
Institut Catholique de Paris
Publikuota 2018-10-25
https://doi.org/10.15388/Problemos.2018.0.0.11998
PDF

Reikšminiai žodžiai

Bergsonas, Popperis, teisingumas, atvira visuomenė, uždara visuomenė, Europa

Kaip cituoti

Riquier C. (2018). Teisingumas uždarose ir atvirose visuomenėse: H. Bergsonas versus K. R. Popperis. Problemos, 94, 95-107. https://doi.org/10.15388/Problemos.2018.0.0.11998

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Teisingumo sąvoka patyrė istorinę transformaciją, plečiantis jos taikymo laukui: pereita nuo šeimos į miesto (valstybės) ir nuo miesto į žmonijos lygmenis. K. R. Popperis teigia, jog atviroji visuomenė atsirado pirmajame transformacijos etape, t. y. Atėnuose. H. Bergsonas Atėnų miesto-imperijos racionalųjį teisingumą laiko uždaros visuomenės varikliu, tęsiančiu archajinio (šeimos) teisingumo tradiciją, nepaisant tuo pačiu metu vykusios politinės transformacijos – demokratijos atsiradimo. Bergsono nuomone, atviroji visuomenė gimsta tik teisingumui tapus absoliučiam, t. y. jo principą siekiant taikyti žmonijos lygmenyje, kam poslinkį istoriškai davė judeokrikščionybė. Straipsnyje, pasitelkiant Eschilo, Aristotelio, Pierre’o Manent ir kt. autorių tekstus, nagrinėjama ši teisingumo sąvokos evoliucija bei uždarosvisuomenės virsmas į atvirą. Pabaigoje keliamas šiuolaikinės Europos atitikties atviros visuomenės sąvokai klausimas.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.