Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai
Straipsniai
Lilija Duoblienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-12-28
https://doi.org/10.15388/Problemos.2018.0.12348
PDF

Reikšminiai žodžiai

balsas
garsas
triukšmas
ugdymas
estetika
ekologija

Kaip cituoti

Duoblienė L. (2018) „Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai“, Problemos, 00, p. 39-51. doi: 10.15388/Problemos.2018.0.12348.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Šiame straipsnyje bandoma aiškintis, kaip balsas, garsas ir triukšmas tampa ugdymo objektu, instrumentu, aplinka ir kodėl jis svarbus dabarties ugdyme. Atsiribojus nuo grynai muzikinio ugdymo ir jo tikslų bei reikšmės meniniam ugdymui, straipsnyje diskutuojamos skirtingos teorijos ir jų prieigos, siekiama suprasti, kokią naudą gali teikti garso bendrajame ugdyme tyrimai ir ugdymas garsu. Analizei pasirinktos tradiciškai šiai tematikai taikomos kritine teorija paremtos kritinės pedagogikos prieigos. Šios, pabrėžiančios ugdytinio „balsą“, pratęsiamos postmodernistinės ir posthumanistinės ugdymo filosofijos prieigomis, kurioms rūpi garsas kaip aktualizuotas ir kaip potencialus bei triukšmo, kaip nepageidaujamo garso, percepcija. Galiausiai įvertinama, kad būdamos skirtingos daugeliu ugdymo tyrimų atvejų abi prieigos (kritinės pedagogikos ir postmodernistinės bei su ja siejamos posthumanistinės ugdymo filosofijos) yra viena kitą pastiprinančios ir atveriančios iki šiol nepakankamai suprastą ugdymo garsu reikšmę.

PDF

Bibliografinės nuorodos

Adorno, Th. W., 2006. Philosophy of New Music. London: University of Minnesota Press.
Adorno, Th. W., 1991. The Culture Industry. Selected Essays on Mass Culture. London, New York: Routledge.
Aristotelis, 1997. Politika. Vertė M. Strockis. Vilnius: Pradai.
Attali, J., 1985. Noise: the Political Economy of Music (Theory and History of Literature, vol. 16). Trans. B. Massumi. Minneapolis: University of Minnesota Press.
Balázs, B., 2013. Regimas žmogus, arba kino kultūra. Vertė D. Klimkaitė. Vilnius: Mintis.
Cage, J., 1961. Silence. Lectures and Writings by John Cage. Hanover: Wesleyan University Press.
Deleuze, G., Guattari, F., 1987. A Thousand Plateaus: Capitalism and Schizophrenia. Trans. B. Massumi. Minneapolis, London: University of Minnesota Press.
Deleuze, G., Guattari, F., 1994. What is Philosophy? Trans. H. Tomlinson and G. Burchell. New York: Columbia University Press.
Derrida, J., 2006. Apie gramatologiją. Vertė N. Keršytė. Vilnius: Baltos lankos.
Elsaesser, Th., Hagener, M., 2012. Kino teorija: įvadas per juslių prizmę. Vertė R. Bertaševičiūtė. Vilnius: Mintis.
Foucault, M., 1998. Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas. Vertė M. Daškus. Vilnius: Baltos lankos.
Girdzijauskienė, R., 2003. Vaikas, muzika, kūryba. Vilnius: Gimtasis žodis.
Giroux, H., 1986. Radical Pedagogy and the Politics of Student Voice. Interchange 17 (1), Springer: 48–69.
Hegarty, P., 2007. Noise / Music. A History. New York, London, New Delhi, Sydney: Bloomsbury.
Holland, D., 2016a. Accustic Ecology and its Role in Education: Learning to Listen to the Soundscape. In: Open Ears – Open Minds: Listening and Understanding Music, eds. O. Kramer, I. Malmberg. Innsbruck: Helbling, 241–255.
Holland, D., 2016b. Heightened Listening: A Creative Tool for Opening Ears and Minds to Sound Based Music. In: Open Ears – Open Minds: Listening and Understanding Music, eds. O. Kramer, I. Malmberg. Innsbruck: Helbling, 201–221.
Jagodzinski, J., 2016. A Response to: "Deconstructing Deleuze and Guattari's A Thousand Plateaus for Music Education". Journal of Aesthetic Education 50 (3): 101–121.
https://doi.org/10.5406/jaesteduc.50.3.0101
Jagodzinski, J., 2010. Visual Art and Education in an Era of Designer Capitalism. Deconstructing the Oral Eye. New York: Palgrave Macmillan.
https://doi.org/10.1057/9780230113602
Jampolskij, M., 2011. Kalba – kūnas – įvykis. Vertė N. Arlauskaitė. Vilnius: Mintis.
Juozeliūnienė, I., 2014. Žemėlapių metodai vaizdu grįstame tyrime. Vilnius: VU leidykla.
Kincheloe, J. L., 2008. Critical Pedagogy. New York: Peter Lang.
https://doi.org/10.1007/978-1-4020-8224-5
Kincheloe, J. L., 2007. Critical Pedagogy in the Twenty-first Century: Evolution for Survival. In: Critical Pedagogy. Where Are We Now? Studies in the Postmodern Theory of Education, ed. J. L. Kincheloe and Sh. R. Steinberg. New York. Washington: Peter Lang, 9–43.
Králová, E., Butvilas, T., 2016. The Importance of Creativity through Music Activities in Early Childhood. In: Music and Music Activities for Children and Youth: Reviewed Collection of Scientific Proceedings. Trenčín: Faculty of Healthcare Alexander Dubček, 11–22.
Kress, T. M., Frazier-Booth, K. J., 2016. Listening for the Echoes: Radical Listening as Educator-Activist Praxis. International Journal of Critical Pedagogy 7(3): 99–118.
MacDonald, M. B., 2017. Sounding the Sacred Headwaters: Applied Ecomusicology as a Critical Pedagogy of Music. International Journal of Critical Pedagogy 8(1): 213–236.
McLaren, P., 2007. Life in Schools: An Introduction to Critical Pedagogy in the Foundations of Education. Pearson Education, Inc. (Fifth edition).
McLaren, P., 1999. Schooling as a Ritual Performance. Toward a Political Economy of Educational Symbols and Gestures. Rowman & Littlefield Publishers, Inc.
Messiaen, O., 1994. Music and Color: Conversation with Claude Samuel. Trans. Th. Glasow. Portland, Oregon: Amadeus press.
Schafer, R. M., 1977. The Tuning of the World. New York: Alfred A. Knopf.
Thompson, M., 2017. Beyond Unwanted Sound. Noise, Affect and Aesthetic Moralism. New York: Bloomsbury.
Thomson, P., ed., 2010. Doing Visual Research with Children and Young People. London and New York: Routledge.
Venslovaitė, V., 2013. Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui: muzikinės raiškos fenomenologinė perspektyva. Daktaro disertacijos tezės. Vilnius: VU leidykla.
Wallin, J. J., 2010. A Deleuzean Approach to Curriculum. Essay on a Pedagogical Life. New York: Palgrave Macmillan.
https://doi.org/10.1057/9780230115286
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.