KALBANČIO SUBJEKTO IŠNYKIMAS M. FOUCAULT FILOSOFIJOJE
Pažinimo ir mokslo filosofija
Kristina Karvelytė
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2011.0.1326
PDF

Santrauka

Straipsnyje apmąstoma Michelio Foucault išdėstyta kalbančio subjekto išnykimo idėja. Straipsnio tikslas yra aptikti esmines tokią poziciją lemiančias prielaidas ir atsakyti į klausimą: kas kalba iš paties mąstytojo tekstų? Problema analizuojama ir aptariama struktūriškai, išskiriant „kalbos būties“, „teiginio“ ir „subjekto“ pjūvius, bei ontologiškai, atskiriant absoliutųjį ir istorinį būties matmenis. Visų šių elementų sąveika padeda ne tik atskleisti fundamentalias Foucault įžvalgas, susijusias su kalba, bet ir nustatyti bendrus skirties mąstymo principus, postmodernistinę subjekto mirtį suvokti ir kaip etišką gestą. Šiam uždaviniui pagrįsti kreipiamasi ne tik į Foucault „istorijos ontologiją“, bet ir Gilles’io Deleuze’o skirties filosofiją, t. y. perspektyvas, numatančias ontologinę skirtumo principo pirmenybę prieš tapatybės principą ir šio principo aktualizaciją istoriniame-imanentiniame lauke.
Pagrindiniai žodžiai: „kalbos būtis“, subjektas, teiginys, Foucault, Deleuze.

Dissolution of the Speaking Subject in Philosophy of M. Foucault
Kristina Karvelytė

Summary
The focus of this article is the idea of dissolution of the speaking subject in Foucault’s philosophy. The main purpose of the article is to extract the essential presuppositions of such attitude and to answer the question: whose voice is speaking from the thinker’s books? The problem can be observed by invoking the structural analysis of “language-being”, “statement” and “subject”. It can also be exercised ontologically when distinguishing between absolute and historical dimensions of being. The interplay of all these elements reveals Foucault’s fundamental insights about language and helps to define general principles of postmodern thinking. This also permits to think of ethical outcomes related to the question of the subject’s death. The paper invokes not only Foucault and his “ontology of history”, but also Deleuze’s philosophy of difference, which gives preference to the principle of difference over the principle of the Same and implementation of the former in the historical field of immanence.
Keywords: “language-being”, statement, subject, Foucault, Deleuze.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.