Rancière’o iššūkis Lietuvos modernaus meno istorijoms: naujų juslinių struktūrų galimybė
Straipsniai
Karolina Rybačiauskaitė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2020-04-21
https://doi.org/10.15388/Problemos.97.16
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Kisarauskas
politinė estetika
juslumo padalijimas
meno režimai
Rancière’as
tylusis modernizmas
vėluojantis modernizmas

Santrauka

Šiame straipsnyje, pasitelkiant Jacques’o Rancière’o meno režimų teoriją bei praktinį Vinco Kisarausko tapybos atvejį, siekiama parodyti, jog, vertinant XX a. modernų meną kaip visų trijų meno režimų susikirtimo vietą, įmanoma atsiriboti nuo daugelio binarinių opozicijų, šiandien vis dar naudojamų mąstant apie modernų meną posovietinėse ir posocialistinėse šalyse, bei išvengti modernaus meno naratyvų, turinčių meno atsilikimo ir neįgalumo potekstę. Rašant modernaus meno istorijas su Rancière’u, galima teigti, kad bent jau dalis Lietuvos meno sovietmečiu nei vėluoja, nei yra tylus, tačiau, veikiant estetiniam meno režimui, tampa naujų tipiškų formų ir bendro juslinio audinio kūrimo vieta.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.