Straipsnyje siekiama atskleisti italų filosofo Augusto Del Noce’s poziciją modernybės ir sekuliarizacijos idėjų santykio klausimu ir atremti kritikų išsakytą argumentą, kad Del Noce yra modernybės ir sekuliarizacijos „priešas“. Įvertinus Del Noce’s argumentų vietą XX a. europinės ir ypač itališkosios filosofinės sekuliarizacijos klausimo refleksijos kontekste, teigiama, kad jo filosofinė pozicija šiuo klausimu negali būti įsprausta į dvipolę „moderno“ ir „antimoderno“ priešpriešą, kaip tai daro kai kurie Del Noce’s kritikai. Daroma išvada, kad Del Noce turėtų būti laikomas ne modernybės ar sekuliarizacijos „priešu“, o postulatyvaus ateizmo, prisistatančio neišvengiamu istorinio modernybės tapsmo rezultatu, kritiku.