Straipsnyje analizuojama XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių menui būdinga tema ir įvardijamos priežastys, lemiančios savasties kategorijos problematizavimą, būdingą Maskvos konceptualizmo estetinei programai ir visų pirma Dmitrijaus Prigovo kūrybai. Buvo manoma, kad „savastį aprašančios kalbos krizė“ diskredituoja dominuojančiuosius diskursyvinius modelius ir užkerta kelią individualiai išraiškai. Pirmoje straipsnio dalyje problematizuojama savasties kategorija, būdinga Maskvos konceptualizmo estetinei programai, analizuojami dominuojantys diskursyviniai modeliai ir aptariama „savasties kalbos krizė“. Antroje dalyje susitelkiama į „asmeninės sąmonės“ problemą, atsirandančią Maskvos konceptualizmo estetinėje programoje. Kategorijų „kolektyvinis“ ir „individualus“ dichotomijoje savastis laikoma „kategorijų kategorija“. Trečioje straipsnio dalyje analizuojama estetinės veiklos subjekto tema. Dmitrijaus Prigovo darbams būdinga „vaizduotės asmenybė“ traktuojama kaip „gnoseologinio žaidimo“ subjektas.