Straipsnyje aptariami filosofiniai klausimai, susiję su kantiškuoju moralės subjektu ir dirbtiniu intelektu. Straipsnio tikslas – pateikti išsamią Kanto etikos analizę, kad būtų išaiškintas kantiškojo moralės subjekto kaip pareigos mašinos neįgyvendinamumas. Kantiškos mašinos galimybė, regis, dera su tikruoju kantiškuoju moralės subjektu. Straipsnyje teigiama, kad mašinų moralėje „pareiga“ turėtų būti atliekama su „valios laisve“ ir „laime“, nes Kantas rašė apie žmogaus polinkį „prigimtinę būtinybę“ vertinti „laimės“ kaip tikslo požiūriu. Galiausiai straipsnyje tvirtinama, kad kantiškoji „valios laisvė“ ir „pasirinkimo galimybė“ neturi nieko bendra su deterministiniu „subjekto“ modeliu, kadangi tai esą šventi dalykai. Daroma išvada, jog kantiškasis dirbtinio intelekto subjektas neįmanomas dėl pačių tikrosios Kanto etikos pagrindų, ir vietoj to siūlomas naudos kategorija besiremiantis kantiškosios etikos išpildytojas.