Straipsnyje nagrinėjamas reduktyvistinei D. Lewiso modalumų teorijai, vadinamai modaliniu realizmu, pateikiamas priekaištas dėl nerelevantiškumo. Tai yra vienas populiariausių prieš modalinį realizmą nukreiptų kontrargumentų, tačiau su šiuo priekaištu susijusios diskusijos neretai pasirodo esančios neproduktyvios tuo požiūriu, jog jose implicitiškai ar eksplicitiškai remiamasi skirtingais teorijų pasirinkimo kriterijais. Todėl, siekiant pakreipti ginčą kiek produktyvesne vaga, čia analizuojami argumentai, kuriais modalinį realizmą nuo minėto priekaišto siekiama apginti arba neigiant įsigalėjusią nuostatą, kad ši teorija pažeidžia mūsų ikiteorines intuicijas, arba apskritai pateikiant kitus, su teorijų pasirinkimo kriterijais nesusijusius motyvus. Visgi straipsnyje bandoma parodyti, kad nei vienas iš šių argumentų neturėtų įtikinti modalinio realizmo kritikų.